Redakcijos žodis. 2011 m. birželis. Nr. 6(16)

01
06 /
2011

Birželio liturgija mus kviečia ypatingam artumui su Jėzumi Kristumi. Šį mėnesį minimos iškilmės – Kristaus žengimas į Dangų (Šeštinės), Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės), Švenčiausioji Trejybė, Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės) – mus ragina gilintis vis į kitus mūsų Viešpaties slėpinius.

Užbaigdami Velykų ciklą, kaip kitados Jėzaus mokiniai ir apaštalai, turime tarsi atsisveikinti su Kristumi, išlydėdami Jį į Dangų, tačiau už tai gauname neregimų dovanų: pirmiausia Šventąją Dvasią, mūsų guodėją, sielų ramintoją, stiprintoją.

Švenčiausiojo Sakramento iškilmė (Devintinės) primena Didįjį ketvirtadienį, Eucharistijos įsteigimą, ir po jo ėjusius Viešpaties Kančios, mirties ir Prisikėlimo tarpsnius. Duonos ir vyno pavidalu Jėzus lieka su mumis, kasdien maitindamas savimi ir ruošdamas amžinajam gyvenimui. Susitikti su Juo galime ir adoruodami tabernakulyje esantį Švenčiausiąjį Sakramentą, ir puoselėdami pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai, nuo seno žinomą ir praktikuojamą Lietuvoje.

Šiame „Magnificat“ numeryje pateiktoje liturginėje ir Biblijos temose, šeimos maldos rubrikoje bei visomis homilijomis stengiamės padėti Jums gilintis į Viešpaties būties slėpinius, šlovinti Jį už meilę, kuria Jis trokšta dalytis su mumis kasdien. Atverkime savo širdies duris Jėzui.

Indrė Klimkaitė

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.