Redakcijos žodis. 2017 m. kovas. Nr. 3(85)

01
03 /
2017

Maldynas „Magnificat“ mini 7 metų sukaktį

Prieš septynerius metus, 2010 metų kovą, prasidedant gavėniai, išleidome pirmą lietuviško „Magnificat“ numerį. Per šiuos metus augome, keitėmės, pasipildėme naujomis rubrikomis, plėtėsi mūsų, bendradarbių, ir jūsų, skaitytojų bei prenumeratorių, ratas. Į leidybos nuotykį leidomės pasitikėdami Apvaizda ir tikėdami, kad kasdienis Dievo žodis yra būtinas maistas kiekvieno iš mūsų sielai, ir norėdami tapti patogiu įrankiu pasauliečiams, trokštantiems skirti laiko maldai savo įtemptoje kasdienybėje.

Šia proga norime priminti maldynėlio idėjos raidą ir tai, kokiai didesnei, pasaulinei šeimai priklausome.

Sumanymas leisti kišeninį maldyną „Magnificat“ kilo prancūzui Pjerui Mari Diumonui (Pierre Marie Dumont), 12 vaikų tėvui, turinčiam daugybę profesinių įsipareigojimų. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad Eucharistija – gyvenimą maitinantis šaltinis, svarbiausias potyris. Bet ką daryti, jei kasdien dalyvauti Eucharistijoje neturime galimybių? Iš ko semtis dvasinių jėgų, kai esame panirę į darbus ar turime rūpintis šeima? Kaip išsaugoti ištikimybę Valandų liturgijai? Taip gimė mintis parengti patogų maldyną skubantiems pasauliečiams. Ir štai „Magnificat“ Prancūzijoje leidžiamas jau 24 metus, prieš 19 metų leidinys pasirodė ir JAV. Toliau maldyno „Magnificat“ nuotykis tęsėsi Didžiojoje Britanijoje ir ispaniškai kalbančiose šalyse, dar vėliau jis pradėtas leisti ir Slovėnijoje, Lenkijoje.

Mintis leisti „Magnificat“ Lietuvoje kilo Tiberiados bendruomenės broliams. Jie jau žinojo Prancūzijoje leidžiamą nuostabų įrankį, padedantį asmeninei maldai, matė, kiek gerų vaisių tai duoda krikščionių bendruomenėms. Kaimyninėje Latvijoje taip pat leidžiamas panašaus tipo leidinys „Mieram Tuvu“, juo prekiaujama net spaudos kioskuose. Pasiryžus įgyvendinti šią svajonę į pagalbą pasitelktos Lietuvos jėzuitų ir Palendrių benediktinų bendruomenės, jau turėjusios leidybinės patirties. Iki šiol svarbų palaikymą nuolat gauname iš „Magnificat“ leidėjų Prancūzijoje, jie dalijasi savo patirtimi ir patarimais. Ruošti maldyną pradėjo vos keli bendradarbiai, o šiandien „Magnificat“ šeima jau išaugusi, dalis autorių ir bendradarbių dirba savanorystės principu. Viešoji įstaiga „Magnificat leidiniai“ dabar leidžia ne tik maldyną, bet ir žurnalą „Magnificat vaikams“, sekmadienio skaitinių lapelius šv. Mišioms bei įvairias krikščioniškas knygas, skirtas tikėjimui gilinti ir dvasingumui ugdyti.

Mes jaučiamės panašiai kaip Abraomas, kuris ėjo nežinodamas kur. Dar nesame priėję Pažadėtosios žemės, bet daugybė ženklų mums liudija, kad einame teisinga kryptimi.

Mes ir toliau turime ieškoti, kaip padėti krikščionims maitinti savo tikėjimą, gyventi pagal meilės įsakymą. Nuo pernai siūlome skaitytojams kasdien atrasti po naują šventąjį ar palaimintąjį. Mums reikia pavyzdžių, kurie mums rodytų, kur keliauti, kaip mylėti. Šiemet Lietuvos bažnyčioje turėsime naują palaimintąjį Teofilių Matulionį. Trokštame, kad dar daug žmonių galėtų išgirsti Dievo balsą ir būti tikėjimo žibintais, kurie šiandien yra labai reikalingi.

„Magnificat“ redakcija