Redakcijos žodis. 2018 m. birželis. Nr. 6(100)

01
06 /
2018

Šių metų birželio numerio viršelis neįprastas. Tai bene garsiausio XIX–XX a. skulptoriaus Ogiusto Rodeno skulptūra „Dievo ranka“, vaizduojanti žmonijos tėvų Adomo ir Ievos gimimo akimirką. Menininką ir jo darbą mums išsamiai pristato nauja „Magnificat“ bendraautorė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Ji vadina šią skulptūrą paminklu Kūrėjui ir kūrybai, kuria Rodenas tikėjo kaip aukščiausia vertybe, kuriai atidavė visą savo gyvenimą. Na, o toliau šį šedevrą galime interpretuoti patys – kas mums yra Dievo ranka, ne tik kurianti ir palaikanti visa, kas gyva, bet ir apglėbianti, nešanti trapią žmogaus būtį per visus sunkumus ir ieškojimus?

Dievo artumą jausime per visas birželio liturgines šventes. Devintinės primins Didįjį ketvirtadienį, Eucharistijos įsteigimą. Duonos ir vyno pavidalu Jėzus kasdien yra su mumis, kasdien maitina mus ir ruošia amžinajam gyvenimui. Per Švč. Jėzaus Širdies iškilmę kontempliuosime atvertą Jėzaus šoną, apmąstydami Jėzaus Širdį kaip nuostabių Dievo meilės geradarybių mums simbolį. Šio mėnesio šventoji Kryžiaus Teresė Benedikta mums primena: „Dievas yra meilė, o meilė yra save atiduodantis gerumas. Tai buvimo pilnatvė, nenorinti pasilikti užsklęsta savyje, bet norinti dalytis savimi su kitais.“ Nepamirškime to!

Indrė Klimkaitė

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.