01
09 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Šis „Magnificat“ viršelyje publikuojamas Bartolomėjaus Estabano Murilo (Murillo, 1617–1682 m.) paveikslas dabar saugomas Meno istorijos muziejuje Vienoje. Jis perteikia vieną iš seniausių krikščioniškosios ikonografijos scenų: šv. arkangelo Mykolo kovą su pasaulyje įsiviešpatavusiu blogiu.
Ispanų dailininko kūryba neatsiejama nuo gimtojo krašto – Sevilijos ir Madrido, taip pat kitų miestų vienuolynuose ir bažnyčiose nutapytų paveikslų. Savo paveiksluose, kuriuose būdavo pasakojamos Viešpaties Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos, šventųjų gyvenimo istorijos, Murilui buvo svarbu pavaizduoti ir angelus. Šis dailininkas, kaip ir kiti baroko tapytojai, sukūrė paveikslų, kuriuose aptinkame ne tik šv. Mykolą, bet ir kitus arkangelus: šv. Gabrielių „Apreiškimo“ kompozicijoje (1655–1660 m.) ir šv. Rapolą (1680 m.). Šv. arkangelo Mykolo paveikslą Murilas nutapė apie 1665–1668 m. (brandžiuoju kūrybos laikotarpiu). Šis paveikslas, kaip ir daugelis kitų jo kūrinių, dabar saugomų muziejuose, galėjo būti užsakytas vienai iš dailininko gimtojo krašto bažnyčių.
Per šimtmečius bažnyčių ir altorių puošyboje angelai buvo vienas iš ryškiausių atvaizdo pasakojimo gijų, ypač baroko meno, ikonografinėse programose. Šios dangaus būtybės dažnai būdavo pavaizduotos Senojo ir Naujojo Testamento, taip pat ir šventųjų gyvenimų scenose.
Šventajame Rašte ne kartą užsimenama, kad visi angelai danguje šlovina Viešpatį Dievą. Psalmėje sakoma: „Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai, – galingieji, vykdantys jo įsakymą, paklusnūs jo tartam žodžiui.“ (Ps 103, 20) Taip pat jame ne kartą paminėti ir arkangelai, dangaus pasiuntiniai, išreiškiantys Dievo valią. Arkangelai gali atverti žmonėms žemiškųjų įvykių prasmę. Dažnai jie perteikiami žmogaus vaizdiniais: „pakėliau akis ir pamačiau vyrą, vilkintį drobiniais.“ (Dan 10, 5)
Šv. arkangelas Mykolas (hebr. mīkā’el) Šventajame Rašte yra vadinamas dangaus galinguoju ir vyriausiuoju iš visų angelų, dažnai gelbėjančiu į nelaimę patekusį žmogų (žr. Dan 10, 13; 10, 21). Pirmųjų krikščionių bažnyčių mozaikose ir sienų tapyboje arkangelas Mykolas iš kitų angelų išsiskirdavo plačiai išskleistais švytinčiais sparnais, taip pat galvą puošiančia diadema ir nimbu, raiškiais ir įsimintinais valdovų drabužiais, dažniausiai primenančiais įprastą togą. Vėlesniais amžiais jis būdavo vaizduojamas vilkintis bažnytinius drabužius, dažnai – dalmatiką, kartais – laikantis smilkytuvą ar kitus liturginius reikmenis. Viduramžiais katalikiškų bažnyčių architektūros dekore ir šventajam skirtų altorių puošyboje susiklostė šv. arkangelo Mykolo – kaip dangaus kariaunos vado, nugalinčio drakoną – atvaizdas, plačiai išplitęs baroko dailėje. Jo negalima buvo priskirti kitų dviejų arkangelų vaizdiniui. Arkangelas Mykolas pradedamas vaizduoti beveik išimtinai su šarvais: vienoje rankoje laikantis ietį arba kardą, o kitoje – skydą. Panašūs jo atvaizdai būdavo perteikiami ir sieninėje tapyboje.
Šiame ispanų tapytojo paveiksle šv. arkangelas Mykolas pavaizduotas kaip nugalėtojas, pamynęs po kojomis nelabąjį, pusiau žmogystą ir pusiau drakoną, tarsi norėdamas nutrenkti jį į prarają. Arkangelas vilki jam įprastą šviesią tuniką, ant kurios uždėti šarvai, taip pat raudoną apsiaustą, avi puošnius sandalus. Arkangelo apranga iš dalies atspindi antikinio apdaro tipą, būdingą ankstyviesiems šio šventojo atvaizdams.
Svarbiausias mūsų aptariamo paveikslo meninės raiškos segmentas – liepsnojantis kardas, kurį šventasis laiko iškėlęs rankoje. Jis tarsi apgaubtas spindulių aureolės, kurioje įžvelgtume raudona spalva įrašytus žodžius: „Quis sicut Deus“ (liet. kas kaip Dievas). Šiame paveiksle žodžiai atliepia Mykolo vardo reikšmę ir primena arkangelo galingumą, išreikštą Viešpaties Dievo valia. Murilo amžininkams paveiksle pavaizduota piktoji būtybė galėjo būti suprantama kaip visokių blogybių šaltinis, kaip nedorybės ir nelaimės, šimtmečiais žmones varginę karai ir kitos negandos.
Murilo sukurtas Šv. arkangelo Mykolo paveikslas, nors šiandien ir ne savo ankstesnėje vietoje – kaip manoma, vienoje iš dailininko kūryba puoštų bažnyčių – tačiau vis tiek atskleidžia šio šventojo gerbimą Ispanijoje. Šv. arkangelą Mykolą savo globėju jau ne vieną šimtmetį yra pasirinkusios ir tokios šalys kaip Austrija, Vokietija, Vengrija, kai kurie miestai – Briuselis, Bambergas, Hamburgas, taip pat jų buvę valdovai ir kunigaikščiai. Šv. arkangelo Mykolo gerbimą įvairiose šalyse puoselėjo šio šventojo vardu tituluojami vienuolynai ir bažnyčios.
Dr. Neringa Markauskaitė
