Evangelizavimo intencija – kad mokytumės būti misionieriais

01
10 /
2021

Bažnyčia vykdo savo misiją pasaulyje: tikėjimas į Jėzų Kristų suteikia mums tinkamą visų dalykų matmenį, leisdamas žvelgti į pasaulį Dievo akimis ir širdimi. Viltis atveria mums dieviškojo gyvenimo, kuriame iš tikrųjų dalyvaujame, amžiną horizontą; meilė, kuria iš anksto skonėjamės per sakramentus ir broliškąją meilę, ragina mus eiti iki pat žemės pakraščių (plg. Mch 5, 3; Mt 28, 19; Apd 1, 8; Rom 10, 18). Bažnyčia, išeinanti į toliausius pakraščius, reikalauja nuolatinio ir nepaliaujamo misionieriško atsivertimo. Kiek daug šventųjų, kiek daug tikėjimo vyrų bei moterų mums liudija ir parodo, kokiu būdu įmanomas ir įgyvendinamas šis neribotas atvirumas, šis gailestingas išėjimas kaip raginantis meilės impulsas, meilės, kuriai būdinga dovanos, aukos ir nesavanaudiškumo logika (plg. 2 Kor 5, 14–21)! Reikia, kad tas, kuris skelbia Dievą, būtų Dievo vyras (plg. Apaštališkasis laiškas Maximum illud).

Tai įgaliojimas, kuris mus tiesiogiai liečia: aš visuomet esu misija; tu visuomet esi misija; kiekvienas pakrikštytasis ir pakrikštytoji yra misija. Kuris myli, leidžiasi į kelią, yra raginamas išeiti iš savo ribotumo, yra traukiamas ir traukia, dovanoja save kitam ir užmezga gyvybę teikiančius santykius. Nė vienas nėra nenaudingas ar nesvarbus Dievo meilei. Kiekvienas iš mūsų esame misija pasaulyje, nes esame Dievo meilės vaisius. Net jeigu mano tėvas ar motina išdavė meilę melagystėmis, neapykanta ir neištikimybe, Dievas niekada neatima gyvybės dovanos, nuo amžių skirdamas kiekvienam savo vaikui dalyvauti jo dieviškajame ir amžinajame gyvenime (plg. Ef 1, 3–6). […]

Taip pat šiandien Bažnyčiai ir toliau reikia vyrų ir moterų, kurie savo Krikšto galia didžiadvasiškai atsilieptų į kvietimą palikti savo namus, šeimas, tėvynę, kalbą, savo vietinę Bažnyčią. Jie siunčiami pas tautas, į pasaulį, dar neperkeistą Jėzaus Kristaus ir jo šventosios Bažnyčios sakramentų. Skelbdami Dievo žodį, liudydami Evangeliją ir švęsdami Dvasios gyvenimą, jie kviečia į atsivertimą, krikštija ir dovanoja krikščioniškąjį išganymą, gerbdami asmeninę kiekvieno žmogaus laisvę, per dialogą su tautų, į kurias yra pasiųsti, kultūromis ir religijomis. Missio ad gentes misija, kuri Bažnyčiai visuomet būtina, pamatiniu būdu prisideda prie nuolat besitęsiančio visų krikščionių atsivertimo proceso. Tikėjimas į Jėzaus Velykų įvykį, bažnytinis pasiuntimas per Krikštą, išėjimas iš savo geografinės bei kultūrinės savasties ir savo namų, būtinybė būti išgelbėtiems iš nuodėmės ir išlaisvintiems nuo asmeninio ir visuomeninio blogio – visa tai reikalauja misijos iki pat žemės pakraščių.

Popiežius Pranciškus, Žinia Pasaulinės misijų dienos proga.
Pakrikštyti ir siunčiami: Kristaus Bažnyčios misija pasaulyje
[2019 m. spalio 20-oji], in: eis.katalikai.lt.
© Libreria Editrice Vaticana
© Lietuvos Vyskupų Konferencija

Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.

DIENOS PAAUKOJIMO MALDA

Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.

Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17

Popiežiaus intencija spalio mėnesį:

Melskimės, kad kiekvienas pakrikštytasis įsitrauktų į evangelizavimo darbą ir atsiduotų misijai liudydamas Evangelija paženklintą gyvenimą.

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.