Magnificat 10

10
01 /
2020

Ką man reiškia Magnificat?

Į Naujuosius Magnificat žengia su ypatingu džiaugsmu dėl nueito 10 metų kelio. Labiausiai esame dėkingi mūsų skaitytojams, kurie visą šį laiką lydėjo, augino mus ir drauge su maldynėliu augo patys didesniam širdies atvirumui Dievo žodžiui. Būtent jūsų – mūsų nuolatinių bendrakeleivių mintimis – atveriame ateinančius metus ir Magnificat 10 rubriką.

Irtis giliau į Dievo slėpinį

Su Dievo Žodžiu susidraugavau prieš 50 metų, kai tapusi vienuole buvau įpareigota kiekvieną rytą apmąstyti dienos skaitinius. Į koplyčią nešdavausi visą Šv. Raštą ir jį vartydama susirasdavau reikiamus skaitinius. Su pasigėrėjimu žiūrėjau į atvykstančius iš Prancūzijos svečius, kurie į maldas atsinešdavo mažą, gražią, spalvotą knygelę ir ją skaitydavo. Todėl su dideliu džiaugsmu sutikau Magnificat, kai ji pasirodė lietuvių kalba.

Dabar kiekvieną rytą pradedu su spalvotu, gražiu, blizgančiu Dievo žodžio rūbu. Ramiai įsimąstau į patogiai išdėstytus skaitinius, meldžiuosi psalmės žodžiais, o jeigu nuklysta mintys, jas padeda sugrąžinti gražios meditacijos, kurios dar labiau įveda į Dievo Žodį.

Viršelyje susitinku su Jėzaus, Marijos ar šventųjų veidais, kurie apsupa mane savo tylia malda ir drąsina irtis giliau į Dievo slėpinį. Nuostabus kasdienis dvasinis maistas suteikia jėgų pasitikti dieną su Dievu ir ieškoti Jo valios mano gyvenime.

Vakare Magnificat yra paskutinė knygelė, kurią pasiimu į rankas prieš užmigdama ir pasiruošiu susitikti su Dievo Žodžiu ateinančią dieną.

Su Magnificat nesiskiriu ne tik namie kas rytą eidama į koplyčią, bet ir ligoninėje, kelionėje, svečiuose. Esu be galo dėkinga visiems, kurių pastangomis mus pasiekia ši nuostabi dovana, atverianti mano dieną ir ją užmerkianti.

Ses. Aldona Dalgėdaitė,
Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacija

Džiaugsmingai melstis su Magnificat

Jau kokius šešerius ar septynerius metus prenumeruoju maldynėlį Magnificat. Dievą atradau ir įtikėjau maždaug 2011 m. Atsivertimas vyko per Šventąjį Raštą. Melstis pradėjau po kokių poros metų, kai lankydamasis Palendrių Šv. Benedikto vienuolyne nusipirkau iš virvutės brolių supintą „mažąjį“ rožinį. Tai buvo mano pirmasis „rožinukas“, kurį labai mėgau, pripratau prie jo ir, kai jį pamečiau, labai gailėjau. Sukdamas tą rožinuką kelionėse kalbėdavau Gailestingumo vainikėlį. Vėliau pradėjau kalbėti rožinio slėpinius. Kitais metais tuose pačiuose Palendriuose radau padėtą Magnificat maldynėlį. Pavarčiau jį ir supratau, kad čia surašytos maldos yra kažkas panašaus į brolių benediktinų liturgines valandas. Iš pradžių nemokėjau naudotis, tiesiog skaičiau rytmetinę, vakarinę, ir tiek. Paskui kažkas parodė, kad Zacharijo ir Mergelės Marijos giesmės yra viršelio atvarte. Įjungiau ir šitas giesmes į maldą. Vėliau Katedros bendruomenės maldos grupelėje išmokau skaityti psalmes (ties žvaigždele padaryti pauzę, prie kryželio įkvėpti). Neretai dieną pradedu su nerimu ar sielvartu. Skaitydamas rytmetinę, psalmėje ar Dievo žodyje randu atsakymą ar paguodą dėl tos dienos ar tuo metu slegiančio sielvarto.

Labiausiai maldynėlis pravertė kelionėse po užsienį, dalyvaujant šv. Mišiose. Kartą šv. Mišiose teko dalyvauti Paryžiaus katedroje. Tik su maldynėlio pagalba galėjau visavertiškai dalyvauti šv. Mišiose, kurias vietos kunigas aukojo prancūzų kalba. Tokiu būdu esu meldęsis Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Visur pagalbininkas buvo Magnificat maldynėlis.

Pastaruoju metu praktikuojam rytmetinę ir vakarinę maldą su sutuoktine. Važiuodamas į piligriminę kelionę į Medžiugoriją, nupirkau visiems bendrakeleiviams to mėnesio maldynėlį ir kunigo Arūno Simonavičiaus vedami džiaugsmingai meldėmės visos kelionės metu.

Prieš ketvertą metų iš Dievo malonės susikūrė Alytaus katalikų vyrų maldos grupė, kuri kiekvieną penktadienį renkasi maldai. Vyrai aktyviai naudoja maldynėlį melsdamiesi kasdien, o susirinkimo metu iš jo psalme šlovina Dievą ir apmąsto ateinančio sekmadienio Evangeliją. Magnificat maldynėliais mus aprūpina mūsų grupelės narys parapijos klebonas Arūnas Užupis.

Visiems dar nepatyrusiems linkiu atrasti maldos džiaugsmą. Šlovė Dievui už maldingumo dovaną.

Robertas Seilius

Kasdienis maldos palydovas

2010 metų kovo mėnesį viena ranka prie savęs glausdama neseniai gimusią pirmagimę, kita varčiau pirmą lietuvišką Magnificat numerį. Tai ir džiugino (koks palengvinimas kasdien meldžiantis), ir šiek tiek gąsdino (negi jau dabar niekada nebeatsiversiu Šv. Rašto?).

Nuo pirmojo numerio Magnificat tapo kasdieniu maldos palydovu: rytmetinė, tos dienos Šv. Raštas, bendruomenės maldos, vakarinė. Smagu, jei rytas ramiai prasideda, tada ir maldos gražiai susirikiuoja dienoje, bet jei skuba, sumaištis, maldynėlis telpa į bet kurią rankinę, o laisvesnę akimirką išsitrauki ir nors tos dienos Dievo žodį perskaitai.

Dievo žodžiui apmąstyti ir suprasti labai padeda kasdienės meditacijos ir sekmadienio pamokslai. Kelios meditacijos padėjo atrasti jų autorius ir paskatino susirasti ir perskaityti jų knygas, o dėl vieno sekmadienio pamokslo – liudijimo – numerį saugau iki šiol.

Viršelio paveikslo aprašymą, to mėnesio įdomesnes istorines datas, šventąjį, Evangelijos liudytojus šiomis dienomis perskaitau tik įsigijusi numerį.

Su šiuo leidinėliu jau draugauja mano tėvai, draugai, net kaimynai. „Mama, ar tu nepamiršai nusipirkti naujo Magnificat“, – man dabar primena ne tik kartu dešimtąjį gimtadienį tuoj švęsianti pirmagimė, bet ir jos jau ūgtelėjęs brolis. Su jubiliejumi, Magnificat!

Lina Šapauskienė

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.