01
03 /
2015
RUBRIKĄ REMIA SRTF:
Kovo 1 d.
Trumpas ir audringas popiežiaus Leono VIII pontifikatas – tipiško tamsiųjų amžių Romos vyskupo gyvenimo pavyzdys. Tai būta laiko, kai renkant popiežių svarbiausią vaidmenį vaidino politinės intrigos – pirmiausia Romos miesto aristokratijos interesai. Iškeltas kurios nors grupuotės, Romos vyskupas negalėjo ilgesnį laiką ramiai eiti pareigų: pranašumą įgijus kitai aristokratų partijai arba įsikišus Šventosios Romos imperijos imperatoriui, jam dažnai tekdavo arba bėgti iš Miesto, arba tikėtis priešininkų malonės pakliuvus į jų rankas. To meto popiežių pontifikatams būdingas gilus, tiek išorinis, tiek vidinis politizavimas: kandidatai į Romos vyskupus ne vien buvo iškeliami politinių grupuočių, bet ir patys būdavo pasižymėję kaip aktyvūs politinio gyvenimo veikėjai ir/arba įtakingų aristokratų giminaičiai, dažnu atveju pasauliečiai.
Gimęs įtakingoje Romos aristokratų šeimoje, Leonas ėjo raštininkų mokyklos vadovo pareigas ir, kaip pasaulietis, tarnavo popiežiaus Jono XII dvare. 963 m. į Romą įžengus Šv. Romos imperatoriui Otonui Didžiajam, popiežius pabėgo. Imperatoriaus sušauktas Romos dvasininkijos sinodas detronizavo Joną XII ir 963 m. gruodžio 4 d. popiežiumi išrinko Leoną. Šiam per vieną dieną buvo suteikti visi dvasininko šventimai (iki kunigo imtinai), o gruodžio 6 d. jis konsekruotas vyskupu. Vos po mėnesio, 964 m. sausį, Romoje kilo nesėkmingas sukilimas prieš Otoną Didįjį ir jo statytinį Leoną, o imperatoriui išvykus iš Miesto, 964 m. vasarį, Jonas XII susigrąžino valdžią, detronizavęs ir ekskomunikavęs Leoną kaip antipopiežių, ir privertęs savo priešininką ieškoti prieglobsčio imperatoriaus dvare. 964 m. gegužę Jonui XII mirus, jo įpėdiniu buvo išrinktas Benediktas V, tačiau birželį, imperatoriui vėl įžengus į Romą, šis atsistatydino ir Leonas VIII tapo teisėtu popiežiumi – iki mirties, ištikusios nepraėjus nė metams…
Dr. Liudas Jovaiša
