01
07 /
2025
Liepa – piligrimysčių ir atlaidų Žemaičių Kalvarijoje, Marijampolėje ir kitose Lietuvos šventovėse metas. Visuotinis Romos kalendorius šį mėnesį turi vieną Marijos garbei skirtą šventę: liepos 16 d. minima Karmelio Kalno Švč. Mergelė Marija (laisvas minėjimas). Tačiau Lietuvoje liepos 2 d. leidžiama minėti Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, liturginę šventę.
Karaliene maloninga, Kalvarijoj stebuklinga
Kaip jau minėta, liepos 1–12 dienomis Žemaičių Kalvarijos miestelyje vyksta didieji atlaidai, garsūs ne vien Kristaus kančios stočių apėjimu, bet ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdu, kuris 2006 m. buvo vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis (tai aukščiausias Bažnyčios pripažinimo ženklas) ir jam suteiktas Krikščioniškų Šeimų Karalienės titulas, o 2008 m. Vatikanas leido minėti šio titulo liturginę šventę. Lietuvoje kol kas turime tik dvi tokias vietinės svarbos šventes (antroji yra lapkričio 16 d. minima Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė).
Geriausiai šio atvaizdo titulo ir kartu šventės prasmę nusako popiežiaus Jono Pauliaus II mintis iš apaštališkojo paraginimo Familiaris consortio: „Tegu Mergelė Marija, kuri yra Bažnyčios Motina, bus taip pat „namų Bažnyčios“ Motina, kad jos motiniškos pagalbos dėka kiekviena krikščioniška šeima iš tikrųjų galėtų tapti „mažąja Bažnyčia“, kurioje atsispindės ir gyvens Kristaus Bažnyčios paslaptis. Tegu ji, Viešpaties Tarnaitė, bus mums pavyzdys, kaip nuolankiai ir kilniai priimti Dievo valią, tegu ji, Skausmingoji Motina prie Kryžiaus, ramina skausmus ir nušluosto ašaras tiems, kurie kenčia dėl šeimos vargų.“ Kaip Motina, Marija žino kiekvieno iš mūsų šeimų džiaugsmus ir vargus, ji yra pasirengusi padėti taip, kaip padėjo jaunavedžiams Galilėjos Kanoje. Nėra svarbu, ar šįmet aplankysime jos šventovę Žemaičių Kalvarijoje, nes šiuo titulu jos globos galime šauktis visur ir visada.
Šiai Dievo Motinos šventei imami kitos Marijos šventės – Bažnyčios Motinos – liturginiai tekstai (galbūt naujame Mišiolo lietuviškame vertime turėsime atskirus tekstus?). Šventės Evangelija pasakoja apie Jėzaus atradimą Šventykloje, taip Šventąją Nazareto Šeimą pristatydama kaip pavyzdį ir įkvėpimą.
Karmelio Puošmena ir Jūrų Žvaigždė
Liaudiškas šios šventės pavadinimas yra Škaplierinė (arba Škaplierna), nurodantis į škaplierių – sakramentaliją, kurią visi dažniausiai gauna Pirmosios Komunijos proga ir greitai pamiršta. Tačiau originalusis šventės titulas, susietas su konkrečia vieta, būtent Karmelio kalnu, yra labai bibliškai ir teologiškai svarbus bei reikšmingas. Karmelio kalnas, esantis netoli nuo Nazareto (apie 40 km), Biblijos tradicijoje siejamas su pranašu Eliju ir jo kova už Izraelio tikėjimą Gyvuoju Dievu (1 Kar 18). Kryžiaus žygių metu buvo sudarytos sąlygos ant šio kalno įsikurti atsiskyrėlių bendruomenei, kuri savo įkvėpėju laikė minėtą pranašą. Savo bendruomenę šie vienuoliai kartu pavedė ir Mergelės Marijos globai. 1209 m. Jeruzalės patriarchas parašė šiai bendruomenei regulą, ją 1226 m. patvirtino popiežius Honorijus III, – taip gimė Karmelitų ordinas. Musulmonams pamažu užkariaujant Palestiną, karmelitai pradėjo keltis į Europą, kur naujasis Ordinas buvo sutiktas priešiškai. Karmelitiškoji tradicija liudija, kad pačiu sunkiausiu metu Ordinui į pagalbą atėjo jo globėja Švč. Mergelė Marija, kuri 1251 m. liepos 16 d. apsireiškė Ordino generolui šv. Simonui Stokui, paguosdama jį ir įteikdama škaplierių: „Brangus sūnau, imk šį škaplierių. Jis bus bendrystės su manimi ženklas. O tau ir visiems karmelitams – ypatingas malonės ženklas. Kas mirs jį dėvėdamas, nekentės amžinosios ugnies.“ Šiam įvykiui atminti nuo XIV a. karmelitai iškilmingai švenčia Karmelio kalno Dievo Motinos šventę, kuri į visuotinį kalendorių buvo įtraukta 1726 m.
Marijos dovanotas škaplierius (lot. scapularium) buvo ir yra viršutinis vienuolių abito drabužis, audinio juosta su iškirpte galvai. Tik maždaug XIV a. jisai įgavo mums žinomą dviejų audinio gabaliukų, sujungtų virvele, formą. Tai paskatino pasauliečių noras turėti jiems pritaikytą rudąjį Karmelio škaplierių. Jo populiarumą padidino taip vadinama šeštadienio privilegija, kuri teigia, kad tas, kuris mirs nešiodamas škaplierių, pirmą šeštadienį po savo mirties bus išvaduotas iš skaistyklos per Marijos užtarimą. Pagal XV a. legendą, šį pažadą Marija davė popiežiui Jonui XXII 1322 metais. Tačiau jau 1613 m. Vatikanas išaiškino, kad šios privilegijos negalima suprasti paraidžiui. Škaplierius nėra amuletas, bet ženklas, kuris primena ypatingą Marijos globą ir įpareigoja sekti Marijos dorybėmis: praktikuoti maldos ir nuosaikaus gyvenimo būdą, kuris nuves į Dangų.
Rudasis Karmelio škaplierius (nes yra dar apie 16 Bažnyčios patvirtintų škaplierių) simbolizuoja Kristaus jungą ir Marijos apsiaustą, – tas, kuris nešioja šią sakramentaliją, yra kviečiamas kaip ir Marija vis labiau atsiverti Kristui bei pasitikėti josios motiniška globa kiekvienoje situacijoje. Škaplierius – daugybės šventųjų ir popiežių pamilta Marijos dovana, kurią vertėtų iš naujo atrasti.
Šventės Mišių Pradžios malda labai gražiai nusako karmelitiškojo žvilgsnio į Mariją esmę: „Tepadeda mums, Viešpatie, šlovingosios Mergelės Marijos užtarimas, kad, jos globojami, pasiektume šventąjį kalną – Kristų.“ Nazareto Mergelė yra Motina ir Mokytoja, Sesuo ir Bičiulė, kuri padeda mums kopti į tikėjimo aukštumas.
Ant Karmelio kalno stovinti Jūrų Žvaigždės (Stella Maris) bažnyčia, sauganti pranašo Elijo grotą ir pirmųjų atsiskyrėlių atminimą, liudija, kad kadaise pranašo regėtas mažas debesėlis, kuris pavirto į gausingus audros debesis, slėpiningai išsipildė paprastoje mergelėje iš menko Nazareto kaimo, kuri pagimdė Pasaulio Gelbėtoją ir tapo Malonių Tarpininke ir Užtarėja.
Kun. Robertas Urbonavičius
