Redakcijos žodis. 2017 m. lapkritis. Nr. 11(93)

01
11 /
2017

Lapkričio mėnesį pradedame su dideliu džiaugsmu švęsdami Visus Šventuosius, oficialiai pripažintus ir kanonizuotus, bet taip pat ir tuos, kurie baigė savo gyvenimą, pasiekę šventumo būvį. Mes tikime, kad visi jie užtaria mus ir rūpinasi mūsų išganymu. Nedidelė inovacija mūsų leidinyje – nuo šiol dienos pradžioje rasite šventuosius, minimus pagal liturginį kalendorių, o dienos pabaigoje – palaimintąjį, šventąjį ar kankinį, kurio gyvenimo istorija aprašyta Romos martyrologe.

Vėlinių oktava suteikia progą lankant kapines ir meldžiantis už mirusiuosius pasvarstyti ir apie tai, kaip su jais atsisveikiname. „Evangelijos liudytojų“ rubrikoje kalbiname kanklininkę, kuri giesme ir malda išlydi velionį ir suteikia paguodą artimiesiems.

Visą lapkritį mus lydės laiminančio Vaikelio Jėzaus atvaizdas, kviečiantis, anot menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, medituoti Kristų, Visatos Valdovą, ne kaip tiara papuoštą soste sėdintįjį, bet kaip auksiniu dangumi žengiantį, didelę paslaptį saugantį vaiką.

Indrė Klimkaitė