Maldynėlio viršelyje regime du šventuosius, kuriems didingų epitetų per du tūkstantmečius išsakyta daug. Iš tiesų, nesumeluosi – jų vaidmuo kuriantis tikinčiųjų bendruomenei – Bažnyčiai – neišmatuojamas. Kartu visad stebina, kad viena iškilme švenčiame tokių skirtingų – savo charakteriu, veikimo būdu, patirtimi – apaštalų šventę. Akivaizdu, kad mums reikia ir petriškojo uolumo, darbštumo, gebėjimo tvirtai stovėti ant žemės ir kartu būti atviram Dievo

Šį mėnesį kasdien į rankas imdami „Magnificat“ maldynėlį matome viršelį puošiančius dviejų šventųjų – Petro ir Pauliaus – atvaizdus. Jų mąslūs veidai, rodos, užfiksuoti tarpusavio pokalbyje, traukia mūsų dėmesį, kelia vienokias ar kitokias mintis bei klausimus. Pradedant maldą jų atvaizdai galbūt kai ką paragins paprašyti ir šių dviejų dangiškų globėjų užtarimo. Kūrinio kilmė ir aplinka Paveikslo fragmentas paimtas iš altoriaus retabulo, įrengto

Tikėjimo kelionės pradžioje šventai tikėjau, jog žinau visas katalikiškas šventes ir liturginius laikus: Kalėdos, Velykos, Šeštinės, Sekminės, Devintinės, Žolinė, Vėlinės. Tuomet dar nebuvo „Magnificat“ maldynėlio, kuris supažindintų su katalikišku liturginiu kalendoriumi, tad šventės, kurios buvo minimos sekmadieniais, leido susiformuoti tokiam naiviam suvokimui. Tikra nuostaba apėmė, kuomet į rankas pateko mažas raudonas maldynas su užrašu Dievo tautos

Luiza Žak (Louisa Jaques) gimė 1901 m. balandžio 26 d. kalvinisto misionieriaus Numos ir Elizos Žakų (Numa et Elisa Jaques) šeimoje Pretorijoje, Transvalio respublikoje (dab. Pietų Afrikos Respublika). Praėjus kelioms valandoms po jos gimimo netikėtai mirė mama. Luizą ir dvi vyresnes seseris užaugino teta Alisa Bornan (Alice Bornand) Šveicarijoje, o pirmagimis Aleksandras liko su tėvu Afrikoje. Jau vaikystėje atsiskleidė ryžtingas Luizos būdas, gabumai

Gyvybės Viešpatie, dėkojame Tau už sporto dovaną, už tuos, kurie šlovina Dievą lavindami savo kūną, už draugystes, kurios gimsta aikštelėje, ir už džiaugsmą žaisti komandoje. Tu mus mokai, kad gyvenime, kaip ir žaidime, niekas negali išsigelbėti vienas. Mums reikia kitų, kad galėtume augti, išmoktume pagarbos, pranoktume savo ribas ir kartu švęstume pasiektas pergales. Meldžiame Tave, kad sportas visada būtų brolybės, o ne beprasmiško