Ant Vernos kalno maldos ekstazėje stigmas gaunantį šv. Pranciškų Asyžietį dailininkai vaizdavo beveik iš karto įvykus stebuklui – nuo XIII a. pradžios. Tačiau labiausiai iš ankstyvųjų šio ikonografinio siužeto kūrinių pagarsėjo pačioje XIII a. pabaigoje Asyžiaus Aukštutinėje bažnyčioje Džoto (Giotto) nutapyta šventovės sienų dekoro kompozicija: Pranciškus pavaizduotas atšiauriame uolėtų kalnų fone, suklupęs maldoje priešais serafimo pavidalą įgijusį

„Sekmadienis, skirtas krikščioniškajam gyvenimui palaikyti, įgyja vertę ir kaip liudijimas bei skelbimas. Kaip maldos, bendrystės ir džiaugsmo diena, sekmadienis daro poveikį visuomenei skleisdamas gyvybines jėgas bei viltį. Jis skelbia, kad laikas, kuriame gyvena prisikėlęs istorijos Viešpats, yra ne mūsų iliuzijų karstas, bet vis naujos ateities lopšys, mums duota proga trumpas mūsų gyvenimo akimirkas paversti amžinybės sėklomis. Sekmadienis – tai

Neįmanoma išpasakoti šv. Pranciškaus gyvenimo, jis be galo turiningas. Tad tik trumpai išvardysiu pagrindinius faktus, daugiau dėmesio skirdamas atsivertimo aspektams. Pranciškus buvo turtingos pirklių šeimos vyriausias sūnus, gimęs Asyžiuje 1181 metais. Iš pradžių – turtuolio jaunystė: jis lankė šventes ir vakarones, prabangiai gyveno trokšdamas būti aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose, pats nieko nedarydamas, būdamas paviršutiniškas ir tingus.

Pirmasis lietuviškas maldyno „Magnificat“ numeris pasirodė 2010-ųjų kovą. Jo leidybos iniciatoriai – Tiberiados bendruomenė. Apie tai, kas paskatino imtis šios tarnystės, apie leidybos pradžią, sunkumus ir malones, leidinio misiją, kelią ir dabartį kalbasi Tiberiados bendruomenės vyresnysis br. François Bourgois ir pirmoji maldyno redaktorė Indrė Klimkaitė.   Indrė: Prisiminkime pačią pradžią – kaip kilo mintis leisti maldyną su kasdieniu Dievo

Gyvenimo Dieve, Tu pažįsti mūsų širdžių gelmes, mumyse tarpstančią šviesą ir šešėlius, tyliai skaudančias žaizdas, kurių kartais niekas nepastebi. Šiandien pavedame Tau mūsų brolius ir seseris, kenčiančius nuo psichikos ligų, vienumoje kovojančius su nerimu, depresija ir baime. Tu švelniai šauki juos vardu, ir Tavyje jie suranda savo žmogiškąjį orumą bei viltį. Atleisk mums tuos kartus, kai nuo jų nusigręžėme, taip prisidėdami prie