Įžengėme į Didžiąją savaitę, visiškai priartėjome prie pamatinių mūsų tikėjimo slėpinių išgyvenimo ir šventimo. Esame kviečiami ne tik dvasia, bet ir kūnu dalyvauti juose – patirdami kojų plovimą prasidedant Paskutinei vakarienei, sėsdami prie šios Vakarienės stalo su tikėjimo broliais ir seserimis (prie šio stalo sėdame per kiekvienas Mišias, bet šis vakaras ypač padeda sugrįžti prie jų esmės ir gelmės), budėdami ir melsdamiesi su Viešpačiu prieš jo

Šio mėnesio „Magnificat“ viršelyje – italų dailininko Džovanio Batistos Tinčio (Giovanni Battista Tinti, 1558–1604) paveikslas „Prisikėlęs Kristus apglėbia kryžių“ (1594). Tai kūrinys, atsinešantis pasakojimą apie Velykų slėpinį, Prisikėlimo siužeto ikonografiją, subtilią simboliką ir Parmos dailės mokyklos meninę kalbą, o žvelgiant plačiau – leidžiantis pagalvoti ir apie tai, kaip kinta meno kūrinio paskirtis. Šiuo metu paveikslas eksponuojamas

Juk kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, tavo visagalis Žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto, į vidurį šalies, skirtos pražūčiai, tarsi nepermaldaujamas galiūnas (Išm 18, 14–15). Tai turbūt labiausiai girdėta ir cituojama (ypač advento ir Kalėdų laikotarpiu) ištrauka iš mums gana paslaptingo ir mažai pažįstamo Senojo Testamento šedevro – Išminties knygos. Pagal „amžių“ tai paskutinė Senojo Testamento knyga. Nors

Neretai mus žavi autentiškas šventųjų; kūrinys, pamilęs Kristų, jo artumo perkeistas, nelieka savo laikmečio apribotas, bet tampa Amžinybės žmogumi, kuris, amžiams bėgant, nepaliauja mums kalbėjęs, mus mokęs, įkvėpęs ir mylėjęs. Šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra paskelbusi 38 Bažnyčios Mokytojus (Doctores Ecclesiae). Tarp jų keturios moterys: šv. Teresė Avilietė, šv. Kotryna Sienietė, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė ir šv. Hildegarda. Iš jų tik viena yra

Viešpatie Jėzau, Gerasis Ganytojau ir Bendrakeleivi, šiandien patikime Tau visus kunigus, ypač tuos, kurie patiria krizės akimirkas, kai vienatvė tampa sunki, kai abejonės užtemdo širdis ir kai nuovargis atrodo stipresnis už viltį. Tu pažįsti jų kovas ir žaizdas, – atnaujink juose tikėjimą Tavo besąlygine meile. Leisk jiems pajusti, kad jie nėra nei valdininkai, nei vieniši didvyriai, bet mylimi sūnūs, kuklūs ir brangūs mokiniai, ganytojai,