Gegužės 1 d. Bažnyčia mini šventąjį Juozapą Darbininką. Šventė, popiežiaus Pijaus XII įsteigta 1955 m. kaip atsvara plintančiai ateistinei propagandai tarp dirbančiųjų, turėjo atkreipti dėmesį į darbo, kaip dieviškojo žmogaus pašaukimo, prasmę. Paskelbtas šventės titulas buvo „Šv. Juozapo Darbininko ir Švč. Mergelės Marijos Sužadėtinio iškilmė“. Po 1969 m. liturginės reformos ši diena liko mažesnės liturginės svarbos – nebe iškilmė, o minėjimas,

Pasakojama, kad kurį laiką pas Pilypą Nerį išpažinties eidavo viena moteris, nuolat išpažįstanti vis tą pačią nuodėmę – apkalbas. Kartą Pilypas, prieš suteikdamas išrišimą, nusprendė skirti jai ypatingą atgailą – liepė pareiti į namus, paimti negyvą vištą ir grįžtant ją nupešti. Kai moteris sugrįžo su nupešta višta ir paprašė išrišimo, šventasis jai pasakė: „Ne, ponia, trūksta dar vieno dalyko. Grįžkite dar kartą ir surinkite visas plunksnas, kurias

Jėzus kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.“ Jėzus pasakė

Prieš 1350 metų, 669 m. gegužės 27 d., šv. Teodoras Tarsietis atvyko į Britaniją. Šis Bizantijos graikas (apie 602 – 690), kaip ir apaštalas Paulius, gimė Tarse. Jaunystėje pažino Sirijos kultūrą, gyveno persų Sasanidų valdžioje, pasitraukęs nuo Tarsą užėmusių musulmonų arabų lavinosi Konstantinopolyje, o galiausiai apsistojo Romoje. Čia, gyvendamas Rytų apeigų vienuolių bendruomenėje, susipažino su lotyniškąja literatūra. Konsekruotas vyskupu Romoje,

        Skaitytojus kviečiame susipažinti su iškilaus šveicarų kunigo, teologo, mistiko Maurice‘o Zundelio knygos „Vidinė evangelija“ ištrauka apie Mergelės Motinos švelnumą. Knygą vertė doc. Dr. Povilas Aleksandravičius, išleido „Magnificat leidiniai“.   Dieviškasis švelnumas Periklio laikų atėniečiai, laikomi pačiais išmintingiausiais žmonėmis, savo žmonas saugojo uždarytas namuose ir leido joms rūpintis tik namų reikalais.