Liepos mėnuo dažnam yra vienokių ar kitokių, trumpesnių ar ilgesnių atostogų, poilsio metas. Kun. Gediminas Jankūnas „Biblijos žodžio“ rubrikoje klausia: „Ar tai reiškia, kad galima atostogauti ir nuo tikėjimo mokinystės?“ Tikrai ne, nes nebūdami Jėzaus mokiniais, net ilgiausių, patogiausių atostogų metu nerasime atilsio ir ramybės. Ilsėtis maldoje – nepaisant darbų, rūpesčių ir pasaulio teikiamų iššūkių – leidžia mūsų pasitikėjimas Dievu arba, kaip

Vasara – kelionių ir atlaidų metas. Laikas, kai galime ramiai pailsėti, daugiau pabūti gamtoje. Apie tai byloja ir šis „Magnificat“ viršelio kūrinys, atrodo, nieko bendro neturintis su krikščioniškais ar religinės dailės siužetais. Jaukus, vasara ir karščiu dvelkiantis prancūzų tapytojo postimpresionisto Polio Seriuzjė (Paul Sérusier) peizažas „Derlius“, spėjama, nutapytas 1903 metais (65x46 cm). Geltonuojančių javų lauke – trijų juodais ilgais

Kai kurie mūsų tautiečiai gyvena užsienyje, dalyvauja vietinių parapijų šv. Mišiose ir kitoje veikloje. Tačiau melstis, atsiverti Viešpačiui ne gimtąja kalba net geriausiai kalbą mokantiems sunku, o kitiems ir neįmanoma. Tad „Magnificat“ jiems – nepamainomas palydovas. Klausėme jų, kaip sužinojo apie „Magnificat“, kiek laiko keliaujame kartu, kas maldynėlyje jiems svarbiausia jų maldos gyvenimui. „Magnificat“ pradėjau skaityti dar gyvendama

Gabrieliaus E. Klimenkos knygos jaunimui „Pakopa po pakopos“ pristatymas ant šv. Kazimiero bažnyčios laiptų. Knygą pristato jos autorius ir Marijus Ilaras

Kokia Prisikėlusio Jėzaus Kristaus didžioji misija, kurią jis patikėjo savo Bažnyčiai? Atsakymas lieka nepakitęs jau du tūkstančius metų. Jį randame Evangelijos pagal Matą pabaigoje, tai 28 skyriaus 19 eilutė, dauguma žinome ją mintinai: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Ekumeniniame Šventojo Rašto leidime šalia šios eilutės iš karto pateikiama Apaštalų darbų knygos