Flamandų menininko Simono Marmiono „Sekminės“ – viena iš „Huto Valandų knygos“ iliuminacijų, nutapytų apie 1480 metus. Joje matome Dievo Motiną, apsuptą dvylikos apaštalų, žvelgiančių į dangų, kuriame balandžio pavidalu vaizduojama Šventoji Dvasia, skleidžianti ugnies liežuvius. Primindami saulės spindulius, jie leidžiasi ant apaštalų ir Marijos. Sekminių vaizdavimui autoriai įkvėpimo semiasi iš Šventojo Rašto: Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai

Evangelijose pateikiamos trys skirtingos situacijos, kai Viešpats ypatingu būdu patiki Petrui jo būsimą užduotį. Užduotis visada ta pati, tačiau situacijų ir vartojamų įvaizdžių skirtingumas aiškiau parodo tai, kas Viešpačiui rūpėjo ir teberūpi. Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta

Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais (plg. Mt 5, 1–12), kuriais Jėzus paskelbė savo netikėtą gyvenimo programą, Evangelijoje pagal Matą apima tris ilgus skyrius. Juose evangelistas išskiria šešias antitezes arba prieštaras tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję...“) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau...“). Toks Jėzaus kalbėjimo būdas darė didelį įspūdį žmonėms, nes pasakymas „o aš jums sakau...“ nurodo į dieviškąjį autoritetą, į Dievą,

Gvadalupė Ortiz de Landazuri (Guadalupe Ortiz de Landázuri) gimė Madride, Ispanijoje, 1916 m. gruodžio 12-ąją – Gvadalupės Mergelės šventės dieną. Ji buvo ketvirtas vaikas Manuelio ir Eulogijos šeimoje, vienintelė duktė. Tėvai ją auklėjo krikščioniškai. Būdama dešimties, su šeima dėl tėčio darbo (jis buvo karininkas) persikraustė į Tetuano miestą, esantį Šiaurės Afrikoje. Jau vaikystėje išryškėjo du ryškūs mergaitės būdo bruožai: drąsa ir ryžtas. 1932

Prieš 500 metų, 1519 m. birželio 24 d., Feraroje mirė kunigaikštienė Lukrecija Bordžija (Lucrezia Borgia). Ji buvo vieno iš Renesanso popiežių, Aleksandro VI, duktė, tėvo ir brolio Čezarės išnaudota Bordžijų giminės politinei įtakai plėsti. Aleksandrui VI siekiant sąjungos su Milaną valdžiusia Sforcų gimine, trylikametė Lukrecija buvo ištekinta už Džovanio Sforcos. Kai popiežiaus politinės simpatijos pasikeitė, Lukrecijos sutuoktinis pabėgo, o jų santuoka