Pirmąkart išvydus viršelio paveikslą, atrodė, kad tai šių laikų dailininko darbas – tokie tikroviški veidai drobėje, taip nesunku susitapatinti su kuriuo nors iš personažų. Dievo artumo, Šviesos, kuri išsklaidytų mūsų asmenines ir pasaulio miglas, šiandien reikia ne mažiau nei prieš du tūkstančius metų... Priimta Šviesa perkeičia. Tai galime matyti ir maldynėlyje minimų šventųjų gyvenimuose. Šį mėnesį keliausime su šv. Pranciška Ksavera Kabrini, migrantų

Keliariopa kalendoriaus funkcija – priminti, džiuginti, šviesti ir skelbti     PIRKTI  

Taip vadinasi šio mėnesio „Magnificat“ viršelį puošiantis flamandų baroko tapytojo Jakobo Jordanso (Jacob Jordaens, 1593–1678) paveikslas. Dailininkas gimė ir visą gyvenimą praleido Antverpene – Flandrijos komerciniame, finansiniame ir kultūriniame centre. Po neramumų tarp šiaurinės ir pietinės Nyderlandų dalies, Ispanijai pavaldžioje Flandrijoje XVII a. religinis menas buvo paklausus, o baroko stiliaus formas lėmė aristokratijos ir Katalikų Bažnyčios

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes DIEVAS YRA MEILĖ. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. (1 Jn 4, 7–9) Šiose trijose eilutėse telpa pagrindinė žinia, kurią mums skelbia Pirmasis Jono laiškas (toliau – 1 Jn). Autorius nusako paprasčiausią ir įžvalgiausią

Išmetimo kultūros grėsmė Mūsų namams grasinantys lietūs, upės ir vėjai gali būti tapatinami su mūsų laikais paplitusia išmetimo kultūra (plg. Evangelii gaudium, 53). Šiai kultūrai „tam tikrą žmonijos dalį galima paaukoti vardan tos žmonių dalies, kuri yra verta gyventi be apribojimų. Juk žmonės nebelaikomi tokiais nepaprastai vertingais, kad jais būtų rūpinamasi ar kad jie būtų gerbiami, – pirmiausia vargšai ar neįgalieji“ (Fratelli tutti, 18). Ši