Sakralinis šokis – vis patrauklesnis būdas melstis

01
03 /
2017

Maldą dažniausiai įsivaizduojame kaip statišką klūpėjimą, sėdėjimą ar stovėjimą, „mąstymą“, klausymąsi, kalbėjimąsi su Dievu. Tačiau yra ir kitų, visą kūną įtraukiančių maldos būdų. Vienas jų – sakralinis šokis. Apie jį „Magnificat“ pasakojo trys moterys, kurios jau patyrė džiaugsmą šokti Dievo akivaizdoje ir į jį veda kitus. Nebūtinai moteris – vyrus taip pat! Tai ilgametė šokėja ir šokių mokytoja Aida Maksvytytė, Gyvenimo ir tikėjimo instituto (GTI) vadovė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė ir psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė. Jas sieja meilė Dievui ir sakraliniam šokiui.

A. Maksvytytė daugiau nei dvidešimt metų pati šoka ir kitus kviečia patirti šokio Dievui džiaugsmą. Ji subūrė moterų grupę, kuri vieną kartą per savaitę Vilniaus jėzuitų gimnazijoje renkasi į sakralinio šokio vakarus ir šlovina Dievą visu kūnu.
Panašią maldos grupę yra subūrusi ir L. Vėželienė. Kiekvieną penktadienį po vakaro šv. Mišių ji su grupele moterų šokiu meldžiasi Vilniaus Šv. Jono brolių vienuolyne Antakalnyje.
Kaune sakralinio šokio moko GTI vadovė V. Raubaitė-Mikelionienė. Vienos dienos sakralinio šokio seminarus ji mielai surengia ir kituose miestuose, jei tik susirenka pakankamai norinčių išmokti šio maldos meno.

Kas yra sakralusis arba sakralinis šokis? – paklausėme A. Maksvytytės.

– Sakralus šokis – tai šokis, skirtas Dievui. Sacred išvertus iš anglų kalbos reiškia „šventas“. Šventas – tai pašvęstas, paskirtas Dievui.

Sakralusis šokis gali būti šokamas savo maldos kambarėlyje ar drauge su kitais. Sakralinius šokius galima šokti salėje ar kokioje kitoje erdvėje, taip pat gamtoje. Tai nuostabus išgyvenimas, kai keliame rankas į Viešpatį matydami saulę, dangų, debesis, girdėdami giedančius paukščius – visa savo esybe giedame kartu su jais, šloviname Viešpatį su visa kūrinija. Vis dėlto svarbiau ne kur, o kam ir kodėl šokame.

Ką apie sakralinį šokį sako Dievo žodis?

– Šventajame Rašte šokis pirmą kartą minimas Išėjimo knygoje (Iš 15, 20). Kai Dievas praskyrė jūros vandenis ir išgelbėjo Izraelio tautą, pranašė Mirijama šoko su būgneliu ir žvangučiais, ir visos moterys šoko kartu su ja. Tai šlovinimo, padėkos šokis – padėkos išraiška Viešpačiui.

Šokančio vyro pavyzdys Šventajame Rašte – Samuelio knygoje (Sam 6, 13–22). Tai karaliaus Dovydo šokis Viešpačiui iš visų jėgų, nusižeminus prieš Jį. Čia pat skaitome ir apie jo žmonos Mikalės paniekinimą dėl tokio karaliaus elgesio.

Tai pirmosios šokio Viešpačiui ištakos Šventajame Rašte.

Ką ši maldos forma suteikia besimeldžiančiajam?

– Šokis Viešpačiui atveria kai ką daugiau, kam pasakyti žodžių neužtenka, gal net neįmanoma. Šokis Viešpačiui atveria giliausią širdies atsidavimą Jam, nusižeminimą, ilgesį, širdies dainą.

Malda šokiu apima visą žmogaus esybę – meldžiuosi ne tik mintimis, protu, balsu, bet ir visu savo kūnu. Melsdamasis tokiu būdu galiu giliau atsiduoti ir atsiverti Viešpačiui maldoje. Galiu melstis visa „savo kūno šventykla“.
Malda šokiu suvienija grupę ir padeda subtiliau, giliau, jautriau išgyventi bendrystę. Šokis sustiprina, pripildo ramybės, džiaugsmo, išlaisvina, padeda atsiverti, gydo sielą. Labai stipriai teko išgyventi šį išgydantį Viešpaties prisilietimą šokyje, taip pat daug teko girdėti ir žmonių pasidalijimų, kad Viešpats per šokio maldą gydė sielą, guodė, suteikė ramybę, kelis kartus teko išgirsti liudijimus, kad išgydė ir fizines negalias.

Žmonės po šokio dalijosi: „Pasijutau kaip maldoje Jeruzalėje prie Raudų sienos“, „Pripildė ramybė“, „Praėjo galvos skausmas“, „Nustojo skaudėti…“, „Atidaviau Viešpačiui savo naštas“, „Pajutau švelnų Jo vedimą“, „Buvau sustiprinta bendrystės“, „Tai buvo man visiškai nauja patirtis ir labai gera“, „Atėjau pavargusi, o čia atsigavau.“

Sakralųjį šokį gali šokti kiekvienas. Šis šokis prasideda širdyje, širdies maldoje ir pereina į paprastus judesius. Jaudina šokio paprastumas ir gylis. Išankstinė patirtis šokyje tikrai nebūtina. Visko išmokstama žingsnelis po žingsnelio.

Kaip susidomėjote sakraliniu šokiu?

– Pirmą kartą šokiu Dievui susidomėjau 1992-aisiais, dar studijų metais. Studijavau Lietuvos muzikos akademijoje, Klaipėdos fakultete, pramoginio šokio pedagogo specialybę. Šokis susijęs su mano asmeniniu atsivertimu, įtikėjimu, asmeniniu susitikimu su Viešpačiu.

Išgyvendama savo pirmąją meilę Jėzui sužinojau, kad galima šokti Dievui ir iškart man buvo aišku, kad dabar šoksiu Jam. Paskui laukė ilga kelionė, mokykla.

Šioje kelionėje, šioje mokykloje esu iki šiol. Pirmasis mano šokis Jam buvo bažnyčios jaunimo pastatytas „Atsivertimo valsas“, kurį atlikome per vieną iš mano kompozicijos egzaminų…

Baigusi studijas išvykau į misijas su tarptautiniu ekumeniniu teatru „Covenant Players“ („Sandoros aktoriai“). Ten gimė mano soliniai šokiai, kuriuos šokau žmonėms, pas kuriuos apsistodavome.

Ypač įstrigo, kai šokau pirmą kartą senyvai moteriai Prancūzijoje, „ant aukšto“, kur mes buvome apsistoję nakvynei. Po šokio ji pasakė, kad priėmė žinią iš Dievo. Mačiau, kad ji buvo sujaudinta ir tai buvo labai brangu.

Ji pradėjo ieškoti kažkokios knygos, ir tai buvo Mireille Negre knyga „Aš šoksiu tau“. Grįžus į Lietuvą šią knygą raštu ranka į sąsiuvinį man išvertė viena pažįstama.

Buvau labai sujaudinta Mirej Negre liudijimo, nes tos mintys apie šokį Dievui ir net kai kurie jos gyvenimo istorijos etapai buvo iki skausmo artimi mano širdžiai. Širdyje gimė troškimas, kad ši knyga būtų išleista lietuvių kalba Lietuvoje. Ir galiausiai tai įvyko. Esu dėkinga Dievui už tai.

Šokdama viena savo kambarėlyje esu patyrusi labai gilių Viešpaties prisilietimų. Esu turėjusi patirčių, kai judesiais meldžiausi užtarimo malda.

Kai dar studijų metais patyriau, kaip Viešpats per šokį Jam pripildė mane džiaugsmu, pradėjau svajoti: jei ateityje turėsiu šokių studiją, ji vadinsis „Džiaugsmas“. Esu dėkinga Jam, kad šiandien „Džiaugsmas“ veikia.

Kur mokote sakraliojo šokio?

– Anksčiau Vilniuje vedžiau dvi sakralinio šokio grupes, kurios rinkdavosi pas seseris eucharistietes ir Jėzuitų gimnazijoje. Neseniai susijungėme į vieną grupę ir užsiėmimai vyksta kartą per savaitę, trečiadieniais 19.30 val. Jėzuitų gimnazijos šokių salėje, Didžioji g. 32. Daugiau informacijos galima rasti www.dziaugsmas.eu, taip pat Guronių rekolekcijų namų internetinėje svetainėje.

Pas seseris eucharistietes Guronių rekolekcijų namuose nuolatos vyksta atgaivos savaitgaliai ar rekolekcijos su šokiais, kiek žinau, vyks ir šiemet. Gyvenimo ir tikėjimo institutas (GTI) nuolat organizuoja seminarą pagal knygą „Talita kum – šok!“.

Pati pernai vedžiau seminarą GTI Kaune „Šokiai pagal lietuviškas giesmes“. Jei būtų poreikis, mielai pravesčiau ir Vilniuje.

Šokio moko seminaruose

GTI vadovė V. Raubaitė-Mikelionienė sakraliniu šokiu susidomėjo prieš dvidešimt metų. Kai užsienyje įvairiuose susitikimuose išmoko kelis sakralinius šokius, panoro daugiau apie tai sužinoti.

Patirtį pagilino į Lietuvą atvažiavusi sesuo vienuolė Ana Makneil (Ann McNeil), kuri mokė lietuvius liturginio šokio. Tai į maldą vedantis šokis, atliekamas liturgijos metu.

Sakralinio šokio mokyti kitus V. Raubaitę-Mikelionienę paskatino knygos „Talita kum – šok!“ vertimas į lietuvių kalbą. Knygoje pateikiami sakralinių šokių aprašymai, judesiai, kompaktinėje plokštelėje surinktos šokių giesmės bei dainos. Pagal knygą Vilhelmina pradėjo vesti seminarus.

Per metus Kaune, GTI patalpose įvyksta 5–6 seminarai. Kiekviename jų dalyvauja 15–20 dalyvių.

„Lietuvoje mažai meldžiamasi judesiais. Tačiau ne visur taip. Yra kraštų – Afrika, Lotynų Amerika, – kuriuose šokis įtraukiamas net į liturgiją“, – pasakojo seminarų vedėja. Mokydama žmones sakralinio šokio ji drąsina nebijoti neįprasto maldos būdo. „Kartą moteris seminare prisipažino: „Labai dažnai pasileidžiu giesmes ir šoku Dievui. Anksčiau galvojau, kad aš nenormali.“ Mes ją nuraminome – jūs normali“, – šypsojosi V. Raubaitė-Mikelionienė.

Kai kalba su Dievu savo kūnu, žmogus laisvėja, tai veikia kaip terapija. „Ne burtais užsiima, o kuriame santykį su Dievu. Atiduodame jam tai, ko nepajėgiame. Prašome, dėkojame. Šokyje vyksta asmeninis žmogaus ir Dievo susitikimas. Kiekvienas gauna labai daug malonių“, – sakė sakralinių šokių praktikė.

Kaip bet kokia malda, šokis tinka visiems. Net ir vyrams. Seminare paprastai būna vienas ar du vyrai. Jie džiaugiasi, jiems smagu.

Po dienos seminaro, nors mažai kalbėta, bet nuotaika užsimezga šilta. Šokis tirpdo ledus. „Čia nereikia pasirodyti, kad gražiai šoki ar kad pataikai į ritmą. Čia šokama pagal asmeninį tempą ir asmeninę maldą. Darau judesį tada, kai jaučiu, kad noriu jį daryti“, – pasakojo GTI vadovė.

Į šokio seminarus susirenka ir tikintys, ir ne. Kartą dalyvavo net pilvo šokėjų kolektyvas. Natūralu, kai pradedi kalbėti apie Dievą ir apie santykį su Juo, kyla labai daug klausimų. Per visas pertraukas virė diskusijos apie bažnyčią, tikėjimo supratimą, dvasingumą. „Žmonės daug ko nežino, turi daug mitų apie tikėjimą. O grupėje yra ta erdvė, kurioje galima klausti“, – apie galimybes skelbti Evangeliją pasakojo V. Raubaitė-Mikelionienė.

Seminarus lietuviai pamėgo. „Žmonės džiaugiasi, kad rado tai, ko seniai troško ir ima ieškoti nuolatinės maldos grupės, kur būtų šokama“, – pasakojo kaunietė. Gyvenimo ir tikėjimo instituto uždavinys – išmokyti žmones, kad jie burtų tokias maldos grupes.

Susijungė malda ir šokis

Po GTI surengto seminaro maldos grupę suburti panoro vilnietė, buvusi šokėja, choreografijos mokytoja ir psichologė psichoterapeutė L. Vėželienė.

„Patiko, kad į viena susijungė šokis ir malda. Nusilenkti, pakelti rankas, galvą į Aukščiausiąjį, šokti ratu, judėti į centrą – tai visu kūnu išreikšti tai, ką maldoje sakome žodžiais, mintimis ar jausmais“, – pasakojo maldos grupės vadovė.

Joanitų bendruomenė idėją burti sakralinių šokių grupę priėmė palankiai. Grupelė gyvuoja jau metus. Į susitikimus pasimelsti kartais ateina ir broliai vienuoliai. „Jiems patinka, – šypsojosi psichologė. – Mūsų grupė atvira. Į ją gali ateiti visi norintys.“

Kaskart susitikusi, grupelė užsidega žvakutę, pastato kryželį. Taip rato centre sukuriama švento centro vieta. „Visi šokiai šokami ratu. Kai kurie susikibus rankomis, kai kurie – ne. Pradedame nuo žodinės maldos, atsipalaidavimo, grįžimo į ramybę. Pamažu pereiname prie šokio maldos. Baigiame taip pat žodine malda“, – pasakojo L. Vėželienė.

Šokius maldai grupė renkasi iš knygos „Talita kum – šok!“. Taip pat daug improvizuoja, kuria savas maldos ir šokio formas.


Norintys prisijungti prie grupelės Šv. Jono Teologo vienuolyne, galite skambinti
L. Vėželienei telefonu 8 699 16 333.
Norintys sudalyvauti GTI sakralaus šokio seminare „Talita kum – šok!“
arba pakviesti V. Raubaitę-Mikelionienę vesti seminaro savo bendruomenėje,
galite rašyti el. paštu gti@lcn.lt.

Sigita Lanauskienė