01
04 /
2025
Žvelgiant į maldynėlio viršelį, ataidi apaštalo Pauliaus žodžiai: „Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas“ (1 Kor 13, 12). Keliaujame Velykų link. Panašiai, kaip pirmieji mokiniai, kartu su Jėzumi numynę daugybę kilometrų dulkėtais Šventosios Žemės keliais, vis dar esame gaubiami miglos, nežinomybės, neatsakytų klausimų… Bet kartu lydimi tikėjimo, kad po kapo tamsos pateka Prisikėlimo saulė. Tikėjimas ir viltis – mūsų lazdos gavėnios kelionėje. Jos kreipia mūsų žingsnius, kad sielos akimis pamatytume, širdimi pažintume, protu įžvelgtume, kokia yra už mus paaukotos Meilės neaprėpiamybė. Ir patys savo gyvenime bertume tos Meilės lašelius.
Šį mėnesį prisiminsime šv. Gemą Galgani, pamėgusią kontempliuoti šią Meilę ant Kryžiaus. Balandžio 27 d. sulauksime Karolio Akučio kanonizacijos. Šis jaunuolis anksti atpažino Viešpaties meilę, dovanojamą per Eucharistiją. Sodriuose šio numerio tekstuose – ses. Benediktos pasakojime, kaip skaityti ir suprasti psalmes, doc. dr. Aušrinės Kulvietytės-Cemnolonskės straipsnyje apie viršelio paveikslą ir jo autorių, kun. Kęstučio Dvarecko parengtame Kryžiaus kelio apmąstyme ir kituose – galėsime rasti pastiprinimo ir įkvėpimo einant kiekvieno mūsų dulkėtu keliu. Esame Vilties piligrimai dulkėtomis kojomis. Eikime pas Tą, kuris jas numazgoja.
Ilona Valujevičienė
