Sausis – pirmasis naujų kalendorinių metų mėnuo – Kristaus Krikšto švente užbaigia džiaugsmingą Kalėdų liturginio laiko šventimą ir įveda į eilinį laiką. Šį mėnesį turime tik vieną Marijos garbei skirtą šventę – sausio 1 d. minime Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę, kuri kartu yra ir Pasaulinė taikos diena.
Theotokos
Pamaldžioji Dievo tauta jau nuo III a. Mergelės Marijos šaukėsi kaip Theotokos – Dievo Nešiotojos, tačiau tik po Nestorijaus sukeltų abejonių, jog Marija negali būti Dievo Gimdytoja, nes išeitų, kad ji pati yra tarsi deivė, pagimdžiusi Dievą (Nestorijus ją siūlė vadinti Christotokos – Kristaus Gimdytoja), ir po sukelto tikinčiųjų pasipiktinimo, vyskupai 431 m. susirinko į Efezą, kur vadovaujami Kirilo Aleksandriečio iškilmingai patvirtino, kad Marija yra tikrai Theotokos, nes ji antrajam Švenčiausiosios Trejybės Asmeniui suteikė žmogišką prigimtį. Kadangi žmogiškoji ir dieviškoji prigimtis buvo viename asmenyje – Jėzuje, kurį ir pagimdė Marija, ją galime vadinti Jėzaus-Žmogaus Motina, o kartu ir Jėzaus-Dievo Motina. Ši dogma buvo džiaugsmingai sutikta minios tikinčiųjų, laukusių Susirinkimo Tėvų sprendimo.
Kristaus Gimimas Romoje imtas švęsti apie 330 m., o VI a. jis išsiplėtė iki aštuonių dienų, taip gimė Kalėdų oktava. Sausio 1 d. – aštuntoji oktavos diena – Romos Bažnyčioje švęsta popiežiui aukojant dvejas Mišias: per vienas jis minėdavo Kristaus Gimimo oktavą, o per kitas pagerbdavo dieviškąją Marijos motinystę. Nuo VIII a. šiądien Romos Bažnyčia ėmė švęsti iš Galijos atėjusią Kristaus Apipjaustymo šventę. Viduramžiais radosi paprotys Marijos motinystę pagerbti antrą spalio sekmadienį. 1931 m. Pijus XI, minėdamas 1500-ąsias visuotinio Efezo susirinkimo metines, įvedė dieviškosios Marijos motinystės šventę, paskirdamas jai spalio 11 d. 1969 m. Paulius VI šią šventę perkėlė į sausio 1 d., taip trokšdamas išryškinti mariologinį paskutinės Kalėdų oktavos dienos aspektą.
Iškilmės Mišių Pradžios malda primena, kad Marijos motinystė buvo mūsų išganymo pradžia, tad Dievo Gimdytojos užtarimas visada saugo ir gina. Skaitinys iš Senojo Testamento perteikia Aarono palaiminimą Dievo tautai, o Naujojo Testamento ištrauka kalba apie Sūnų, gimusį iš moters, per kurį mes visi tapome įsūniais. Evangelija pasakoja apie naujagimio apipjaustymą ir vardo Jėzus (Dievas gelbėtojas) suteikimą.
Maždaug III a. vidury, pačiame nuožmių persekiojimų įkarštyje, Egipto krikščionių bendruomenėje gimė pati seniausia žinoma malda Marijai: „Tavo apgynimo šaukiamės.“ Junkimės ir mes prie nesuskaitomų kartų, kurios slepiasi po maloningu Šventosios Dievo Gimdytojos apsiaustu.
Kun. Robertas Urbonavičius
