01
09 /
2025
„Būk pagarbintas, mano Viešpatie!“ – giedojo šv. Pranciškus Asyžietis. Šioje gražioje giesmėje jis primena, kad mūsų bendrieji namai taip pat yra tartum sesuo, su kuria dalijamės savo egzistencija, ir lyg graži, mus apkabinanti motina […]. Ta sesuo dabar protestuoja dėl žalos, kurią jai darome neatsakingai naudodamiesi bei piktnaudžiaudami jai Dievo duotomis gėrybėmis.
Manau, kad Pranciškus yra tobulas rūpinimosi tuo, kas silpna, ir džiugiai bei autentiškai įgyvendinamos integraliosios ekologijos pavyzdys. Jis […] mums liudija, kokie neperskiriami yra tokie dalykai, kaip rūpinimasis gamta, teisingumas vargšams, įsipareigojimas visuomenei ir vidinė ramybė. […] Jis bendravo su visa kūrinija […], nes kiekvieną kūrinį laikė seserimi, meilės saitais sujungta su juo. Todėl Pranciškus jautėsi pašauktas rūpintis viskuo, kas egzistuoja.
Ypač dėkoju tiems, kurie nenuilstamai stengiasi pašalinti dramatiškus aplinkos griovimo padarinius pasaulio vargingiausiųjų gyvenimui. […] Reikia naujo visuotinio solidarumo. […] Tai verčia laikytis įsitikinimo, kad mes visi, visatos būtybės, būdami sukurti vieno ir to paties Tėvo, esame susaistyti neregimais saitais ir esame savotiška visuotinė šeima, iškili bendrystė, skatinanti šventą, meilės ir nuolankumo kupiną pagarbą.
Kai širdis yra tikrai atvira visuotinei bendrystei, niekas, nė vienas nėra išskirtas iš tos brolystės. Vadinasi, tiesa yra ir tai, kad abejingumas ar žiaurumas šio pasaulio kitam kūriniui galiausiai visada kažkaip persiduoda mūsų elgesiui su kitais žmonėmis. Širdis yra tiktai viena, todėl tas pats niekingumas, skatinantis blogai elgtis su gyvūnu, netrukus ima reikštis santykiuose su žmonėmis. Kiekvienas blogas elgesys su kokiu nors kūriniu „prieštarauja žmogaus kilnumui“.
Negalime savęs laikyti tikrai mylinčiais, jei iš savo interesų rato išskiriame dalį tikrovės: „Taika, teisingumas ir kūrinijos apsauga yra artimai tarp savęs susiję klausimai ir jų neįmanoma perskirti ir aptarinėti pavieniui, iš naujo nenupuolant į redukcionizmą.“ Visa yra susiję, ir visi mes, žmonės, išvien kaip broliai ir seserys įstabiai keliaujame sujungti meilės, kurią Dievas įaudžia į kiekvieną savo kūrinį ir kuri mus švelniai vienija su sese saule, broliu mėnuliu, sese upe ir motina žeme.
Šventasis Tėvas Pranciškus,
Enciklika LAUDATO SI’ apie rūpinimąsi bendraisiais namais,
2015 m. gegužės 24 d., Vilnius: Lietuvos Vyskupų Konferencija;
Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2015.
Drauge su Popiežiumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija rugsėjo mėnesį:
Melskimės, kad šv. Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo ir visų Dievo mylimų bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių tarpusavio priklausomybę.
