Šventoji Elena ir Šventojo Kryžiaus atradimas
Šio mėnesio „Magnificat“ viršelyje matome mums jau pažįstamo prancūzų dailininko Žano Burdišono (Jean Bourdichon, ~1457–1521) iš Tūro miesto iliuminaciją „Šventoji Elena ir Šventojo Kryžiaus atradimas“.
Elena atranda Šventąjį Kryžių
Imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina šv. Elena gyveno III–IV a. sandūroje. Nors pats imperatorius pasikrikštijo tik prieš pat mirtį 337 m., tačiau jo vykdoma veikla paspartino krikščionybės plitimą. Konstantinas
01
09 /
2025
Rugsėjo šventės Dievo Motinos garbei
Rugsėjį dvi svarbios mūsų tėvynės Marijos šventovės kviečia į atlaidus: Lietuvos Globėjos Trakuose (1–8 dienomis) ir Dievo Motinos Gimimo Šiluvoje (7–15 dienomis). Iš viso šio mėnesio liturginiame kalendoriuje yra net trys Marijos šventės: Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė (rugsėjo 8 d.), Švč. Mergelės Marijos Vardo laisvas minėjimas (rugsėjo 12 d.) ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios privalomas minėjimas (rugsėjo 15 d.)
Išganymo Aušra
Marijos
01
09 /
2025
Jubiliejinių metų katechezės
Palyginimas apie sėjėją
Tęsiu popiežiaus Pranciškaus pradėtą Jubiliejinių katechezių ciklą tema „Jėzus Kristus – mūsų viltis.“ Toliau apmąstome Jėzaus palyginimus, kurie padeda mums iš naujo atrasti viltį, nes parodo, kaip Dievas veikia istorijoje. Šiandien norėčiau sustoti prie pasakojimo, kuris šiek tiek ypatingas, nes yra tarsi įvadas į visus palyginimus. Turiu galvoje palyginimą apie sėjėją (plg. Mt 13, 1–17). Tam tikra prasme šiame pasakojime
06
09 /
2025
Adelės Dirsytės pedagoginiai principai
Šiais Jubiliejiniais metais minime ir Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 70-ąsias kankinystės metines. Simboliška, kad šie metai dedikuoti Vilčiai, o būtent Adelė Dirsytė yra viena tų, kurie liudijo viltį, ją amžiams įmūrydami į mūsų Tėvynės istoriją.
Viltis – pagrindinis Adelės Dirsytės gyvenimo pedagogikos akcentas, nepraradęs aktualumo ir šiandien. Tad šiose eilutėse ir norisi pakalbėti apie Adelę Dirsytę kaip mokytoją, kurios auditorija neturi krantų.
01
09 /
2025
Už darną su kūrinija
„Būk pagarbintas, mano Viešpatie!“ – giedojo šv. Pranciškus Asyžietis. Šioje gražioje giesmėje jis primena, kad mūsų bendrieji namai taip pat yra tartum sesuo, su kuria dalijamės savo egzistencija, ir lyg graži, mus apkabinanti motina [...]. Ta sesuo dabar protestuoja dėl žalos, kurią jai darome neatsakingai naudodamiesi bei piktnaudžiaudami jai Dievo duotomis gėrybėmis.
Manau, kad Pranciškus yra tobulas rūpinimosi tuo, kas silpna, ir džiugiai bei
01
09 /
2025