01
07 /
2010
Įsibėgėjus vasarai daugelis iškeliausite iš savo kasdienybės į keliones, galbūt į atlaidus ar rekolekcijas, pabūti arčiau nuostabios Viešpaties kūrinijos. Įsivaizduoju tarp Magnificat puslapių smėlio smilteles, matau džiovinti įdėtą gėlės žiedą, kelionės krepšyje aplankstytus knygelės kampus. Ne atsitiktinai liepos numerio viršeliui pasirinkome šventąjį apaštalą Jokūbą su piligrimo lazda ir Evangelija – keliautoją ir Gerosios Naujienos skelbėją.
Temperamentingajam žvejui Jokūbui buvo skirta dalyvauti svarbiose Jėzaus gyvenimo akimirkose. Jokūbas kartu su Petru ir Jonu buvo atsimainymo ant Taboro kalno liudininkai. Šie trys apaštalai taip pat budėjo Alyvų sode prieš pat Jėzaus suėmimą. Taigi jiems buvo lemta matyti savo Viešpaties šlovę, kančią ir nusižeminimą. Suvokęs Mesijo likimą – kentėti ir gyvybę atiduoti, Jokūbas atėjus laikui nesvyruodamas atidavė gyvybę už Kristų. Apaštalų darbuose rašoma: „Karalius Erodas pradėjo persekioti kai kuriuos Bažnyčios žmones. Jis nukirsdino Jokūbą, Jono brolį.“ (Apd 12, 1–2) Prieš mirtį apaštalas Jokūbas aplankė dabartinę Ispaniją ir ten skelbė Kristų. Vėliau nužudyto apaštalo kūnas ir buvo nugabentas į Ispaniją, į Santjago de Kompostelą. Į šią šventovę kasmet keliauja minios maldininkų. Taigi mes turime neprilygstamą dvasinį mokytoją, piligrimą, drąsinantį leistis į kelią su Kristaus vardu lūpose ir liudyti jo šlovę.
Atitrūkę nuo kasdienybės, tikimės, turėsite daugiau laiko šeimai. Todėl nuo šiol Magnificat rasite naują rubriką – „Malda šeimoje“, kuri padės melstis kartu su mažaisiais. O šitą sakinį išbraukiam: (Šią rubriką rengia šeimos, patyrusios maldos galią ir naudą stiprinant tarpusavio ryšius ir padedant vaikams pažinti Dievą.)
Dėkojame už Jūsų ištikimybę ir linkime, kad ši vasara taptų dažnesnių susitikimų su Viešpačiu laiku.
Indrė Klimkaitė
