01
04 /
2024
Norėčiau pabrėžti tris moterų rūpesčio sritis kaip svarbų jų indėlį – tai didesnės įtraukties, didesnės pagarbos kitiems siekis ir naujas požiūris į naujus iššūkius.
Visų pirma, didesnė įtrauktis. Plačiai analizuojama diskriminacijos, su kuria dažnai susiduria moterys ir kitos pažeidžiamos visuomenės grupės, problema. Ne kartą pabrėžiau, kad skirtingumas neturi virsti nelygybe, veikiau dėkingu ir abipusiu vienas kito priėmimu. Tikrosios išminties, turinčios daugybę aspektų, išmokstama ir ja gyvenama einant kartu, ir tik taip ji tampa taikos varikliu. Todėl jūsų tyrimas yra kvietimas, padedant moterims ir dėl jų, ne diskriminuoti, bet integruoti visus, ypač silpniausius ekonominiu, kultūriniu, rasiniu, religiniu ir lyties požiūriu. Nė vienas neturi būti atstumtas: tai šventas principas. Iš tiesų Dievo Kūrėjo planas yra iš esmės ir visada įtraukus, jo centre atsiduria egzistencinių periferijų gyventojai. Šis planas, kaip ir motina, žiūri į visus savo vaikus kaip į vienos rankos pirštus: visus ir visada įtraukia.
Antrasis indėlis – didesnė pagarba kitiems. Turi būti gerbiamas kiekvieno asmens orumas ir pamatinės teisės į išsilavinimą, darbą, saviraišką ir kt. Tai ypač tinka moterims, kurios dažniau patiria smurtą ir piktnaudžiavimą. […]
Matydami šį mūsų laikų skaudulį negalime tylėti. Moterys yra išnaudojamos. Net čia, mieste! Jums moka mažiau, nes esate moteris. Vargas tau, jei eini į darbą būdama nėščia, nes jei akivaizdžiai tai matosi, darbo negauni; jei tai sužino darbo vietoje nėštumo pradžioje, išsiunčia namo. Tai vienas būdų, šiandien naudojamas didmiesčiuose: dėl motinystės moterys išstumiamos. Svarbu pripažinti šį faktą; tai yra rykštė. Nepalikime be balso moterų, kurios nukentėjo nuo prievartos, išnaudojimo, marginalizavimo ir nederamo spaudimo! Būkime moterų skausmo balsu ir griežtai smerkime neteisybę, kurią jos patiria, dažnai tokiomis aplinkybėmis, kurios atima iš jų bet kokią galimybę apsiginti ir gauti atlygį. Tačiau taip pat suteikime erdvės jų veiksmams, natūraliai ir labai jautriai orientuotiems į gyvybės saugojimą kiekvienu gyvenimo, amžiaus etapu, bet kuriomis aplinkybėmis.
Dabar pereiname prie paskutinio punkto: naujas naujų iššūkių sprendimo būdas. Kūrybiškumas. Negalima paneigti nepakeičiamo moterų indėlio į bendrąjį gėrį. Ir Šventajame Rašte matome, kad dažnai būtent moterys lemia svarbius posūkius išganymo istorijoje: Sara, Rebeka, Judita, Zuzana, Ruta, o ypač Marija ir kitos moterys, sekusios paskui Jėzų iki kryžiaus, kur, nepamirškime, vienintelis likęs vyras buvo Jonas, o visi kiti pasitraukė. Liko tik drąsieji, ir tai buvo moterys. Taip pat prisiminkime kitas Bažnyčios istorijoje veikusias moteris: Kotryną Sienietę, Juozapiną Bachitą, Editą Štein, Teresę iš Kalkutos ir daugybę kitų, galbūt gyvenančių šalia, judančių pirmyn esant sudėtingai santuokai, vaikams susiduriant su problemomis… Moterų didvyriškumas. Nepaisant tam tikro hagiografinio stiliaus stereotipų, visos šios moterys pasižymi įspūdingu ryžtu, drąsa, ištikimybe, gebėjimu kentėti ir perduoti džiaugsmą, sąžiningumu, nuolankumu ir atkaklumu.
Kai Buenos Airėse autobusu keliaudavau į šiaurės vakarų rajoną, kur buvo daug parapijų, visada pravažiuodavome pro kalėjimą, prie kurio driekdavosi eilė žmonių, tą dieną ketinusių aplankyti kalinius: 90 proc. jų būdavo moterys – žmonos, motinos, kurios niekada nepalieka savo vaikų! Motinos. Tai yra moters stiprybė, tyli, bet kasdienė stiprybė. Istorijoje gausu tokių moterų, tiek garsių, tiek nežinomų (tik ne Dievui!), kurios verčia šeimas, visuomenes ir Bažnyčią judėti į priekį; kai kurios turėdamos sudėtingus, klaidžiojančius vyrus, kartais vaikus… eina į priekį… Tai matome ir čia, Vatikane, kur sunkiai dirbančių moterų, net einančių labai atsakingas pareigas, dabar, ačiū Dievui, yra daug. Pavyzdžiui, kai gubernatūros generaline sekretore tapo moteris, čia viskas veikia geriau, daug geriau. Taip pat ir kitose vietose, kur yra moterų, […] nes jos turi kitokių gebėjimų, veikimo būdų ir kantrybės. Kartą vienas vadovas, – darbininkas, tapęs įtakingu profsąjungos lyderiu, – papasakojo istoriją, kaip jaunystėje augo be tėvo, tik su motina, kuri buvo labai neturtinga ir dirbo namų šeimininke. Jie gyveno mažame bute, kuriame tebuvo motinos miegamasis ir nedidelis valgomasis, kuriame jis miegodavo. Ir dažnai girtaudavo – tuo metu jam buvo 22 ar 23 metai. Ryte išeidama į darbą motina visada stabteldavo ir pažiūrėdavo į jį. Jis būdavo prabudęs, bet apsimesdavo, kad miega; ji pažiūrėdavo į jį ir išeidavo tvarkyti namų. „Mano mamos atkaklumas, jos tylus žvilgsnis į mane, be priekaištų, pakantus, galiausiai mane pakeitė, ir taip aš pasiekiau tai, ką turiu dabar.“ Tai gali padaryti tik moteris; tėvas būtų jį išvaręs iš namų. Tad turime matyti, kaip elgiasi moterys. Tai nuostabu.
Popiežius Pranciškus, Kreipimasis į Centesimus Annus pro Pontifice fondo ir
Katalikiškų universitetų tyrėjų tinklo (SACRU) organizuoto susitikimo narius,
2023 m. kovo 11 d. „Magnificat“ vertimas.
Drauge su popiežiumi Pranciškumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve, štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija balandžio mėnesį:
Melskime, kad kiekvienoje kultūroje būtų pripažįstamas moterų orumas ir vertė, kad liautųsi diskriminacija, kurią jos patiria įvairiose pasaulio šalyse.
