01
11 /
2020
„Nustok aimanavusi, nusišluostyk ašaras, nes laukia atpildas už tavo vargą, – tai Viešpaties žodis, – jie sugrįš iš priešų krašto! Yra vilties tavo ateičiai, – tai Viešpaties žodis, – tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!“ (Jer 31, 16–17)
Šiais pranašo Jeremijo žodžiais judėjimo Motinos maldoje narės šiemet kvietė mamas jungtis į jubiliejinį žygį iš Kretingos į Kryžių kalną, kur kaip padėką už išklausytas maldas ir judėjimo Lietuvoje dvidešimtmetį pastatė galingą 4 m aukščio ąžuolinį kryžių.
Apie pasaulio moteris, nenutrūkstama grandine besimeldžiančias už vaikus, kalbinu šio judėjimo koordinatorę Lietuvoje Vilmą Cicėnienę.
Papasakokite, kas yra Motinos maldoje judėjimas ir kaip jis atsirado Lietuvoje?
Tai grupelės moterims bei dvasinėms motinoms, norinčioms melstis už savo vaikus ir anūkus. Judėjimas Motinos maldoje dar visai jaunas – įsikūrė 1995 m. Anglijoje Veronikos Viljams (Veronica Williams) iniciatyva. Kartą Veronika perskaitė Maranatha bendruomenės knygelę „Ką pasaulis daro mūsų vaikams?“, kurioje buvo pateikta statistinių duomenų ir pavyzdžių apie pavojus jaunimui. Veronika, jau užauginusi tris vaikus ir turinti 10 anūkų, 4 proanūkius, širdyje susimąstė: „Viešpatie, aš nenoriu, kad mano vaikai ir anūkai augtų tokioje aplinkoje. Ką turėčiau daryti?“ Ji išgirdo Viešpaties kvietimą melstis. Tą patį jai patvirtino ir brolienė Sandra, auginanti 8 vaikus – vieną naktį ją dukart pabudino žodžiai: „Melskis už savo vaikus.“ Tai Viešpaties kvietimas, raginimas pabusti. Kai Veronika meldėsi, kad Viešpats nukreiptų ir vestų teisingu keliu, ji atsivertė Bibliją ir perskaitė žodžius iš pranašo Jeremijo knygos 31 skyriaus, 16–17 eilutes. Veronika dalijasi: „Jei būčiau pervertusi visą Bibliją, vargu ar būčiau radusi tinkamesnius žodžius.“ Iš pradžių jos buvo dviese, vėliau prisijungė dar keletas mamyčių. Laikui bėgant ši maža grupelė vis dar neturėjo maldynėlio. Tuomet Veronika kreipėsi pagalbos į Mariją, ir taip gimė maldynėlis. Veronika sako, kad visą maldos eigą nurodė Šventoji Dvasia, o judėjimą globoja Šventoji Šeima.
Šiuo metu Motinos maldoje grupelės paplitusios 120 pasaulio šalių, niekaip ypatingai nereklamuojant. Žinia apie judėjimą sklinda per mamas, kartais per kunigus.
2000 m. mama Birutė iš Kretingos išgirdo apie Motinas maldoje viešėdama Lenkijoje ir, susisiekusi su Veronika, pasikvietė ją į Lietuvą. Veronika mūsų šalyje lankėsi triskart, paskutinį – 2014 m. Po trečio jos apsilankymo judėjimas nuvilnijo galinga srove. Jei iki tol buvo tik keletas grupelių Žemaitijoje, po vieną Vilniuje ir Kaune, tai šiuo metu jos įsikūrusios visose vyskupijose – daugiau nei 130 visoje Lietuvoje. Paprastai grupelės nėra didelės – nuo dviejų iki aštuonių mamų, kurios meldžiasi įvairiai: savuose ar parapijos namuose, bažnyčiose, ligoninių koplytėlėse.
Kuo maldos šiose grupelėse skiriasi nuo įprastinių maldų, – rožinio ar litanijos, – kalbamų už vaikus vienumoje?
Kaip Veronika sako, yra daug maldų, kuriomis galime melstis už vaikus, o Motinos maldoje judėjimo maldynėlis turi paruošiamąsias maldas, per kurias mama paruošia savo širdį ir suklupusi prieš Nukryžiuotąjį meldžiasi už savo vaikus: „Viešpatie, mane ištiko bėda, aš negaliu nieko padėti, bet Tu gali. Štai mano vaikai, aš patikiu juos Tau.“ Pripažįstame, jog pačios niekaip negalime pakeisti jų gyvenimų, tačiau žinome, kad Viešpats gali pakeisti. Kiekviena iš mūsų, pasimeldusi prie kryžiaus, deda į krepšelį korteles su užrašytais savo vaikų vardais. Taip simboliškai patikime savo vaikus Viešpaties globai. Dažnai tą pačią akimirką vyksta nuostabūs išgydymai, nes pradedame suvokti, kad Viešpats paima visus mūsų rūpesčius.
Buvimas Motinos maldoje dalimi teikia nuostabią paguodą, ypač prisiminus tai, kad vienijamės su daugybe kitų motinų visame pasaulyje, besimeldžiančių ir už mūsų vaikus. Motinų malda beveik nepaliaujama – kai mes miegame, meldžiasi Australijos mamos. Net COVID-19 viruso akivaizdoje motinų maldos nenutrūko – išliko ta pati diena ir valanda (vienos meldžiasi namuose, kitos susisiekia internetu ar telefonu).
Veronika ragina: „Supraskite, kad Jėzus myli mūsų vaikus, daug stipriau nei mes. Jis trokšta juos saugoti ir nori, kad jie augtų jame. Kadangi Jėzus davė laisvą valią ir įsikiš tik tada, kai į jį kreipsimės, jis trokšta mūsų maldos už juos.“ Kai meldžiamės už savo vaikus turime stengtis suvokti, ko Dievas jiems trokšta; turime melstis, kad suprastume jo, o ne savo valią.
Kiekvienam susitikimui vadovauja Šventoji Dvasia, tad jie vienas nuo kito truputį skiriasi. Kartais daugiau laiko skaitome Bibliją, kartais – daugiau kalbamės apie vaikus ir už juos meldžiamės. Per susitikimus motinos gali atvirai pasikalbėti, žinodamos, kad bus laikomasi konfidencialumo.
Taip pat turime pripažinti, kad visos mūsų maldos išklausomos, nors ne visada taip, kaip tikimės, bet viskas yra dėl mūsų vaikų gėrio – kad jų gyvenimuose būtų įgyvendinta Viešpaties valia. Šitaip besimelsdamos kiekvieną savaitę jungiamės į galingą maldos armiją. Veronikos žodžiai tarptautinėje konferencijoje Aviloje (Ispanija, 2019 m.): „Ne politikai pakeis pasaulį, o suklupusios ant kelių motinos!“
Esate daugybę metų kartu su Motinomis maldoje, o Jūsų balse kaskart pakalbinus šia tema girdžiu pirmapradį entuziazmą. Kas jį palaiko?
Motinos maldoje atnešė daugybę palaiminimų – daug vaikų grįžo į tikėjimo kelią, susirado darbą ar būstą, grįžo namo po ilgo nežinios laiko (neseniai girdėjome apie mamą, kuri, praėjus savaitei po apsilankymo maldos grupelėje, susitaikė su dukra, kurios nebuvo mačiusi septynerius metus! Čia tik vienas pavyzdys iš daugelio). Pagerėjo vaikų sveikata, nustojo vartoti narkotikus, alkoholį, po daugybės nesėkmingų nėštumų moterys pagaliau tampa mamomis, pagerėja santykiai šeimoje tarp pačių vaikų, tarp vaikų ir tėvų, tarp sutuoktinių. Viešpats išpildo savo pažadą: „Prašykite, ir jums bus duota!“
Didelė laimė, kad mamos gali pasidalinti savo skausmu tarpusavyje, krikščioniškoje aplinkoje, o kassavaitiniai susitikimai augina meilę ir atjautą. „Tiek daug rūpesčių šiame pasaulyje… Jei giliau pažintume Viešpatį, jis labiau išlaisvintų mus nuo rūpesčių. Reikia turėti ištvermės, kad ir kas nutiktų šiame gyvenime. Ištvermė – tai taikos, romumo pergalė prieš baimę“, – teigia Veronika. „Į kiekvieną maldą Dievas atsako tinkamu laiku ir būdu. Laikas būna idealus ir Viešpats duoda daugiau nei prašome. Geriau laukti, juk ir kūdikio laukiame 9 mėnesius. Laukimas yra džiaugsmas. Po džiaugsmo ateina malonė. Kai prašome stebuklų, – sako Veronika, – Dievui darome malonumą.“ Meldžiuosi, nes bijau, neramu. Bet po maldos – savaitę gyvenu ramiai.
Ko reikia norint savo parapijoje suburti Motinas maldoje?
ei turite troškimą sukurti Motinos maldoje grupelę, melskitės viena, melskitės mėnesį – prašykite Viešpaties, kad jis atsiųstų patikimų maldos partnerių. Melskitės rožinį – iš Džiaugsmo slėpinių trečiąjį – Jėzaus gimimą.
***
Sustiprinusios šį troškimą maldoje visada galite kreiptis į Vilmą, kuri mielai patars, kaip organizuoti susitikimus ir palydės žengiant pirmuosius žingsnius.
Su mano pašnekove galima susisiekti
telefonu: 8 612 43 512 arba el. paštu: vilmadaug@gmail.com.
Parengė Jurgita Pocevičienė
