18
03 /
2014
Kovo 18 arba 19 d.
Žakas de Molė (Jacques de Molay ), beraštis prancūzų riteris, yra viena garsiausių dramatiško likimo viduramžių asmenybių. XIII amžiaus pabaigoje jis buvo išrinktas Tamplierių ordino didžiuoju magistru. Kryžiaus žygių į Šventąją žemę metu įsikūrusi kilmingų pasauliečių (daugiausia prancūzų) brolija, kurios nariai kovojo už krikščionybę ne vien maldomis, bet ir ginklu, daugelio dovanojimų bei užrašymų dėka XII–XIII a. sukaupė nemaža turto ir nuosavybės įvairiose Europos šalyse. Tamplieriams buvo įsiskolinęs Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis, kuris ėmė gvieštis Ordino turto. XIV a. pradžioje popiežiams patekus į Prancūzijos monarcho įtaką ir perkėlus savo rezidenciją iš Romos į Avinjoną, tapo įmanoma įgyvendinti Pilypo planus. Tamplieriai imti kaltinti Kristaus atsižadėjimu, stabmeldyste ir sodomija. 1307 m. spalio 13 d. Pilypo Gražiojo įsakymu visi Prancūzijoje esantys tamplieriai, įskaitant didįjį magistrą Žaką de Molė, buvo areštuoti. Netrukus de Molė pripažino kai kurių kaltinimų Ordinui pagrįstumą, tačiau vėliau didysis magistras ir daugelis jo valdinių atšaukė savo prisipažinimus, tvirtindami, jog jie buvę išgauti kankinant. 1310 m. gegužę Paryžiuje buvo sudeginti 54 savo kaltės nepripažinę arba prisipažinimą atšaukę Tamplierių ordino riteriai. Karaliui spaudžiant popiežius Klemensas V sušaukė visuotinį Bažnyčios susirinkimą Prancūzijoje, Vieno mieste (1311–1312 m.), ir 1312 m. kovo mėnesį jame paskelbė panaikinantis Tamplierių ordiną (didelė dalis jo nuosavybės atiteko Maltos ordino riteriams). Tamplierių vadovybės bylą nagrinėjo pats popiežius. 1314 m. kovo 18 ar 19 d. trijų kardinolų komisija paskelbė nuosprendį septynerius metus kalintam Žakui Molė ir kitiems Ordino pareigūnams. Jie buvo pasmerkti kalėti iki gyvos galvos, tačiau išgirdęs nuosprendį magistras de Molė atšaukė savo kaltės pripažinimą. Magistras puikiai suprato, kas jo laukia – kaip atkritęs eretikas jis be jokio teismo buvo sudegintas dar tos pačios dienos popietę, saulei leidžiantis Paryžiuje, Senos saloje. Vėlesnė legenda byloja, kad de Molė stovėdamas ant laužo išpranašavo, jog nepraėjus nė metams jo teisėjai – popiežius ir karalius – stos prieš paties Dievo teismą. Iš tiesų, pasiligojęs popiežius Klemensas V mirė praėjus vos mėnesiui po de Molė egzekucijos, o karalius Pilypas IV 1314 metų pabaigoje per medžioklę nelaimingai nukrito nuo arklio ir žuvo…
Dr. Liudas Jovaiša
