01
04 /
2022
Žingsnis po žingsnio artėjame prie Prisikėlimo įvykio šventimo. Yra vilties, kad šiemet į Velykų tridienį galėsime rinktis gyvai. Tiesa, net ir pandeminis šventimas turėjo savų pliusų, pvz., šeimos galėjo atrasti naujų formų, ženklų, simbolių, kaip įvairiausio amžiaus namiškiams padėti geriau suprasti ir išgyventi šias kiekvienam krikščioniui svarbias dienas. Verta tas tradicijas išlaikyti. Bet jei kas nors dar nesate dalyvavę Velykų tridienio pamaldose su visa bažnytine bendruomene, labai kviečiu. Esu dėkinga savo gimtosios parapijos kunigams, kad mus, dar mokinukus, ragino ateiti ir dalyvauti. Po pirmojo paauglystėje išgyvento Velykų tridienio tikėjimo kelionė tapo kitokia: malonė patirti, kad Viešpats kentėjo ir mirė ir už mane; kad jis nėra toli esantis Dievas, jam rūpi kiekvienas, Tu ir aš. Ir kiekvienas jame „turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa“ (Ef 1, 7).
Visus Didžiosios savaitės, tad ir Velykų tridienio tekstus šiemet rasite šiame balandžio numeryje, atskiros Didžiajai savaitei skirtos knygelės nusprendėme nebeleisti. Ankstesnių metų pasakojimus apie Didžiojo ketvirtadienio ir penktadienio pamaldas tęsia kun. Valdemar Širvinski – šįkart daugiau sužinosime apie Velyknakčio šventimą, tai gera pagalba jam pasirengti. O maldynėlio viršelis jau dabar liudija tuščio kapo ir prisikėlimo viltį.
Prasmingos gavėnios pabaigos ir džiugaus Prisikėlimo, mieli skaitytojai!
Ilona Valujevičienė
