01
08 /
2026
Viešpatie Jėzau, Gerasis Ganytojau,
Tu vaikštai mūsų gatvėmis ir aikštėmis,
ateini į aukštus pastatus ir kuklius rajonus,
tyliai lydi milijonus žmonių,
kurie triukšmo ir skubėjimo sūkuryje ieško gyvenimo prasmės.
Viešpatie, tu pažįsti miesto gyvenimą:
jo šviesas ir šešėlius, jo šurmulį ir vienatvę.
Mes suprantame, kad miestų paskirtis – būti laisvės ir galimybių erdvėmis,
tačiau jie gali virsti ir anonimiškumo bei izoliacijos vietomis.
Todėl šiandien meldžiame Tave – dovanok mums naują žvilgsnį,
kad miesto gyvenime gebėtume atrasti
derlingą dirvą Tavo Evangelijai skelbti.
Suteik mums kūrybingą ir gilų tikėjimą,
kuris neliktų vien žodžiuose,
bet įsikūnytų paprastuose ir kasdieniuose darbuose.
Padaryk mus išeinančia Bažnyčia,
gebančia pasiekti pakraščius,
nešti paguodą vienatvėje
ir sėti brolybės sėklas ten, kur viešpatauja abejingumas.
Viešpatie,
tegul mūsų miesto bendruomenės
tampa atvirais ir svetingais namais,
vietomis, kur dalijamasi viltimi,
kur niekas nesijaučia užmirštas
ir kur tavo Evangelijos džiaugsmas nušviečia
daugelio brolių ir seserų paslėptą gyvenimą.
Padaryk mus savo liudytojais mieste,
drąsiais ir kūrybingais misionieriais,
kurie savo gyvenimu skelbia tavo Meilę,
galinčią įveikti skubėjimą, triukšmą ir anonimiškumą.
Amen.
***
Tikslas, kurio link keliauja visa žmonija, yra Naujoji Jeruzalė, Šventasis Miestas (plg. Apr 21, 2–4). Įdomu, kad Apreiškime sakoma, jog žmonijos ir istorijos pilnatvė tikrove tampa mieste. Turime žvelgti į miestą kontempliatyviu žvilgsniu, tikėjimo žvilgsniu, atrandančiu Dievą, gyvenantį jo namuose, gatvėse, aikštėse. Gyvenimo atsparos bei prasmės paieškas, į kurias leidžiasi asmenys ir grupės, lydi Dievo artumas. Jis gyvena tarp piliečių skatindamas solidarumą, brolybę, gėrio, tiesos, teisingumo troškimą. Tas artumas ne įsivaizduotinas, bet atrastinas, atidengtinas. Dievas nesislepia nuo tų, kurie jo ieško nuoširdžiai, nors ir darydami tai apgraibomis, netiksliai ir miglotai. […]
Būtina evangelizacija, gebanti aikštėn iškelti naujus santykio su Dievu, kitais bei aplinka būdus ir įkvėpti pamatines vertybes. Būtina pasiekti tas vietas, kur formuojasi nauji pasakojimai ir naujos paradigmos, Jėzaus žodžiu pasiekti giliausius miesto dvasios klodus. Nevalia užmiršti, kad miestas yra daugiakultūrė aplinka. Didmiesčiuose galima atrasti jungiamąjį audinį, kur žmonių grupės dalijasi tokiu pat gyvenimo įsivaizdavimu bei panašiomis svajonėmis ir buriasi į naujus žmogiškuosius sektorius, kultūrines teritorijas, neregimus miestus. Įvairios kultūrinės formos išties gyvuoja viena šalia kitos, tačiau labai dažnai praktikuoja segregaciją ir smurtą. Bažnyčia pašaukta tarnauti sunkiam dialogui. Kita vertus, yra žmonių, turinčių tinkamų priemonių savo asmeniniam bei šeimyniniam gyvenimui plėtoti, ir gausybė „nepiliečių“, „pusiau piliečių“ ar „miesto atliekų“. Miestas gimdo savotišką nuolatinį dviprasmiškumą – siūlydamas savo gyventojams begalines galimybes, sykiu kelia daugybę sunkumų daugelio pilnatviškai gyvenimo plėtotei. Toks prieštaravimas sukelia skausmingų kančių. Daug kur pasaulyje miestai yra masinių protestų arena, kur tūkstančiai gyventojų reikalauja laisvės, galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, teisingumo ir kelia įvairių pretenzijų, kurių, jei į jas nebus supratingai reaguojama, nebus įmanoma nutildyti jėga.
Nevalia ignoruoti ir to, kad mieste lengvai plinta prekyba narkotikais ir žmonėmis, piktnaudžiavimas nepilnamečiais ir jų išnaudojimas, pagyvenusių ir sergančių žmonių apleistis, įvairios nusikalstamumo ir korupcijos formos. Sykiu tai, kas galėjo būti puiki susitikimo ir solidarumo erdvė, dažnai virsta atskirties ir abipusio nepasitikėjimo vieta. Namai ir butai labiau statomi tam, kad izoliuotų ir apsaugotų, o ne kad jungtų ir vienytų. Evangelijos skelbimas būtų pagrindas atkurti žmogaus gyvenimo orumą tokiuose kontekstuose, nes Jėzus trokšta miestuose duoti apsčiai gyvenimo (plg. Jn 10, 10). Evangelijos siūloma nepakartojama ir pilnatviška žmogaus gyvenimo prasmė yra geriausias vaistas nuo miesto blogybių, net ir turint galvoje, kad šiai tikrovei netinka viena evangelizacijos programa ir vienodas bei nelankstus evangelizacijos stilius. Tačiau iš pagrindų žmogiškas gyvenimas ir liudijimo raugo įterpimas į kiekvieno iššūkio šerdį bet kurioje kultūroje, bet kuriame mieste daro krikščionį geresnį, o miestą vaisingesnį.
Pranciškus, Apaštališkasis paraginimas EVANGELII GAUDIUM
apie Evangelijos skelbimą šiuolaikiniame pasaulyje, 71, 74–75, 2013 m. lapkričio 24 d.,
Vilnius: Lietuvos Vyskupų Konferencija; Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2014, p. 51–53.
Drauge su Popiežiumi kasdien aukokimės Dievui melsdamiesi už žmonijai ir Bažnyčios misijai iškylančius iššūkius.
DIENOS PAAUKOJIMO MALDA
Gerasis Tėve,
štai esu tavo akivaizdoje –
žinau, kad tu visuomet su manimi.
Šiandien vėl panardinu savo širdį
į tavo Sūnaus Jėzaus Širdį –
jis kasdien dėl manęs aukojasi
ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje.
Tegul tavo Šventoji Dvasia
padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu,
jo misijos bendradarbiu.
Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis,
darbus ir kentėjimus,
visa, kas esu ir ką turiu.
Drauge su Marija, Bažnyčios Motina,
ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis
aukoju tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos
melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija.
Bažnytinės vyresnybės leista.
Vilnius, 2019 10 17
Popiežiaus intencija rugpjūčio mėnesį:
Melskime, kad didžiuosiuose miestuose, kuriems dažnai būdingas anonimiškumas ir vienatvė, sugebėtume rasti naujų Evangelijos skelbimo formų ir kūrybingų kelių bendruomenėms kurti.
