01
05 /
2016
Gegužė – Marijai skirtas mėnuo, tad pažvelkime į gailestingumą kaip į galybę, kuri vis iš naujo teikia gyvenimą.„Gailestingumas“ – viena iš galimų hebrajiško žodžio rahamim reikšmių. Tai žodžio rèhèm, reiškiančio moters gimdą, daugiskaita. Šis žodis nurodo slėpiningą ir besąlygišką gyvybės dovaną.
Gyvenimo galybė
Gimdoje gyvenimas suteikiamas ir išnešiojamas, maitinamas ir saugomas. Tad dieviškasis gailestingumas mums skleidžiasi kaip nuolatinė gyvenimo dovana: Viešpats niekada mūsų neįkalina klaidose, praeityje, atsimetime. Jis nepaliauja norėjęs mus pamaitinti, kad augtume.
Ši gyvenimo galybė yra tokia, kad šv. Pauliui teko pripažinti: „Bet jeigu mes ir tapsime neištikimi, tai jis lieka ištikimas, nes savęs jis negali išsiginti.“ (2 Tim 2, 13) Motina tiesiog negali nemaitinti kūdikio, augančio jos pilve… nors jis kartais ir spardosi! Ji vis tiek jį apgaubia ir augina iki gimimo. Taip ir Viešpats nešioja mus savo įsčiose ir leidžia mums augti, nesvarbu, kokios būtų mūsų pastangos. Ne mūsų nuopelnai pakursto Dievo meilę, o vien Jo troškimas laikyti mus savo delne, savo įsčiose, kad pasiliktume kuo arčiau To, kuris yra mūsų gyvenimas. Šventajai Faustinai buvo pasakyta: „Džiaukis, kūriny, nes esi arčiau Dievo begaliniame Jo Gailestingume nei kūdikis prie motinos širdies.“ (Sesuo Marija Faustina Kovalska, „Dienoraštis“, nr. 423)
Gailestingumo daugiskaita
Dar kartą atkreipkime dėmesį, kad hebrajiškas žodis rahamim yra daugiskaitinė forma. Tad nepakanka Dieve regėti tik gyvenimo galybę, tai – daugiskaitinė galybė, vis teikianti gyvenimą be paliovos, be išskaičiavimo, be ribų. Kristus, švelniai pakėlęs nuo žemės parblokštą svetimautoją, vėl suteikė jai gyvenimą.
Tad kalbėdami apie dieviškąjį gailestingumą kaip apie „motinos įsčias“, galvoje turime ne tik tai, kad Dievą iki pačių Jo gelmių jaudina mūsų kaip nusidėjėlių būsena, bet daug daugiau – Jis yra „gimdos daugiskaita“ ta prasme, kad be paliovos mūsų atžvilgiu vis atnaujina savąjį gyvenimo sumanymą.
Kristus, Tėvo rahamim
Stipriausia ir reikšmingiausia tokios beribės meilės išraiška yra kryžius. Be abejo, šv. Paulius čia kalbėjo apie gailestingas Viešpaties įsčias: „Bet Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi.“ (Ef 2, 4–5)
Dievas yra gyvenimo pusėje – ši nuostata ryški visoje Apreiškimo istorijoje nuo pat Kūrimo pasakojimo iki Apreiškimo Jonui, o pačiame centre – Velykų slėpinys. Dievas padaro, kad gyvenimas laimėtų! Ezekielio knygoje Viešpats atskleidžia: „Aš netrokštu nė vieno mirties, – tai Viešpaties DIEVO žodis. Grįžkite ir būkite gyvi!“ (Ez 18, 32) Tai pats nuostabiausias Jo gailestingumo darbas!
Tėvas Liudvikas Freras
Vertė Ieva Venskevičiūtė
