Naujienos

Kai liga pasibeldžia į mūsų gyvenimo duris, vis dažniau iškyla poreikis šalia turėti žmogų, kuris žvelgtų mums į akis, laikytų mus už rankos, rodytų savo švelnumą ir rūpintųsi mumis kaip evangelinio palyginimo gerasis samarietis (plg. Žinia 28-osios Pasaulinės ligonių dienos proga, 2020 m. vasario 11 d.). Rūpinimosi ligoniais kritiniais ir paskutiniais gyvenimo etapais tema verčia Bažnyčią iš naujo perrašyti „gramatiką“, kaip rūpintis kenčiančiu

Šis laiškas nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, besiformuojant Naujojo Testamento kanonui, kėlė daug diskusijų. Jo patekimas į kanoną buvo probleminis klausimas, išspręstas tik IV a. O štai įkvėptų Raštų kokybės priskyrimas kitiems naujatestamentiniams raštams, ypač evangelijoms ir kai kuriems Pauliaus laiškams, pamažu ėmė ryškėti jau nuo I a. pabaigos, o dar intensyviau – nuo II a. vidurio. Tiesa, Jokūbo laiškas ne vienintelis, dėl kurio kanoniškumo

Nors vasario viršelyje matome paskutinį Užgimimo įvykio akordą – Kristaus Paaukojimą Šventykloje – bet jokio kalėdinio blizgesio jame nėra (kaip nebuvo ir Dievo Sūnaus atėjimo į žemę aplinkybėse). Greičiau girdime senolio Simeono žodžius Marijai – „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 34). Šie žodžiai puikiai gali lydėti per vasario 14 d.

Škotų tapytojo Viljamo Daiso (William Dyce, 1806–1864) kūrinys „Madona su kūdikiu“, sukurtas 1845 m., patraukia mūsų žvilgsnį vaizdo įtaiga. Švariomis linijomis, sodriu koloritu, išgryninta natūralistine maniera pavaizduota jaunutė Mergelė Marija. Vienoje rankoje, švelniai priglaudusi, ji laiko Kūdikėlį Jėzų, kitoje – atverstą Bibliją, į kurią nukreiptos ir Kūdikėlio akys. Smalsus žiūrovas norėtų sužinoti ir jų skaitomą Šventojo Rašto vietą, o