Motinų malda keičia pasaulį

01
12 /
2014

Grupelė moterų iš lėto artinosi prie nedidelio stalelio bažnyčios priekyje. Ant krūtinės ar prie lūpų sunertos jų rankos, užmerktos akys bylojo – moterys meldžiasi. Visos rankose turėjo po vieną ar kelis apskritus lapelius. Viena po kitos jos klaupėsi prie stalelio, ant kurio stovėjo kryžius. Besimelsdamos motinos dėjo lapelius į krepšelį, kuris simbolizavo Jėzaus rankas. Kiekvienas lapelis, rodės, buvo neįkainojamas. Juose motinos užrašė savo vaikų, anūkų ir proanūkių vardus.

„Taip patikite savo vaikus Jėzui“, –paaiškino Veronika Viljams (Veronica Williams). Ši britė moteris kartu su broliene Sandra 1995 metais įkūrė krikščionišką judėjimą „Motinos maldoje“.

Jos niekada pačios nereklamavo „Motinų maldoje“. Tačiau motinas taip greitai patraukdavo paprastas būdas melstis už savo vaikus, kad per devyniolika metų maldos grupės įsikūrė 108 valstybėse. Tūkstančiai tūkstančių nedidelių grupelių veikia beveik visuose pasaulio kampeliuose. Prancūzijoje, pavyzdžiui, „Motinos maldoje“ vienija per 20 tūkst. narių.

Veronika tvirtai tiki, kad tai – Viešpaties darbas. „Mes tiesiog meldėmės. Viešpats darė visa kita. Jis atvedė žmones pas mus. Todėl sakau – šis pasakojimas ne apie mane ar mano brolienę. Kaip dvi močiutės gali pasiekti tai, kas vyksta dabar?“ – linksmai klausė Veronika.

Trijų vaikų mama, dešimties anūkų močiutė ir penkių proanūkių prosenelė šį rudenį viešėjo Lietuvoje. Ji pasakojo, kaip Viešpats įkvėpė mintį burti motinas maldai už vaikus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad į Veronikos rankas pateko ją itin pašiurpinęs leidinys. Grupelės krikščionių išleistoje brošiūroje „Ką mes darome savo vaikams?“ buvo pilna šiurpinančios statistikos apie pavojus, šiandien kylančius mūsų vaikams. Tai ir priklausomybė nuo narkotikų, alkoholizmas, patyčios mokykloje ir pan.

„Visi žinome, kad tai egzistuoja, bet kai viską iš naujo pamačiau vienoje knygelėje, patyriau šoką“, – prisiminė viešnia, lankydamasi Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Grupelė tikinčiųjų, kurioje buvo ir Veronika, knygelę nunešė į Lordų Rūmus, kad atkreiptų ministrų dėmesį.   Tada paklausiau savęs: „Kokioje visuomenėje auga devyni mano anūkai?“ Norėjau kažko griebtis, tačiau pasijutau tokia bejėgė ir mažytė, palyginti su tomis didžiulėmis problemomis, aprašomomis knygelėje. Tačiau giliai širdyje žinojau, kad atsakymas į šį klausimą yra melstis.Maždaug tuo pat metu jos brolienė Sandra – 8 vaikų mama – nieko nežinojo apie knygelę ir Veronikos sprendimą melstis už vaikus. Tačiau kartą ji pasakė: „Viešpats man kalba. Du kartus pabudau naktį su mintimi: „Melskis už savo vaikus.“

Veronika suprato: juodvi eina teisingu keliu. „Mes melsimės už vaikus“, – pasiryžo moterys. Jos sakė pačios sau ir Dievui: „Viešpatie, Tu esi viršininkas, o mes – Tavo sekretorės.“

Moterys dalijasi skausmu

Ir šiandien, kad būtų įsteigta maldos grupelė, užtenka dviejų moterų. Nebūtinai tai moterys, pagimdžiusios vaikus, bet moterys su motinos širdimi. Grupelės dydis – iki aštuonių mamų. Nedideliame ratelyje užtenka laiko kiekvienai išlieti savo džiaugsmą ir rūpesčius.

„Anglijoje mes skatinami girtis savo vaikais. Mano sūnus turi puikų darbą, mano dukra turi nuostabius namus. Tačiau motinoms labai sunku pasakyti: mano sūnus yra narkomanas ar mano dukra užmezgė netinkamus santykius. Motinoms sunku kalbėti apie dideles šeimos problemas. Dažniausiai jos laiko tai savo širdyje. Viešpats davė šiuos susibūrimus kaip saugią vietą motinoms pasidalinti skausmu“, – pasakojo Veronika.

Grupelėse yra laikomasi dviejų griežtų taisyklių. Pirmoji – konfidencialumas. Jei motina kalba apie didelį skausmą, ji žino, kad žinia nepasklis po visą parapiją. Antroji – moterys nedalija viena kitai patarimų. „Tai prieštarauja mūsų dvasingumui. „Motinos maldoje“ esmė – viską atiduoti Jėzui“, – aiškino judėjimo įkūrėja.

Meldžiamasi Šv. Dvasios įkvėptomis ir Veronikos užrašytomis maldomis. Maldos sudėtos į delno dydžio maldų knygelę. Ji išversta į 40 kalbų. Maldos labai paprastos. Jos žingsnis po žingsnio paruošia moterų širdis svarbiausiai akimirkai – kai motinos ateina prie Nukryžiuotojo Jėzaus. Kiekviena motina užrašo vaikų vardus ant atskirų apskritų lapelių. Apskritimas reiškia motinos meilę, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jei vaikai susituokę, vyras ir žmona surašomi vienoje pusėje. Jei pora turi vaikų, jų vardai atsiduria kitoje lapelio pusėje.

Moterys taip pat yra raginamos „įsisūnyti“ kunigą ir apgaubti jį savo malda. Taip pat meldžiamasi už Krikšto ir Sutvirtinimo vaikus. Į maldos grupeles atėję vaikai gali melstis už savo motinas.

„Mes pripratusios prie stebuklų“

Besiruošdamos maldai, moterys ant stalo turi padėti kryžių, krepšelį, Bibliją ir žvakę. „Jėzus yra Išganytojas, Šviesa, Gyvasis Žodis. Krepšelis yra Jėzaus rankos. Mama su vardų lapeliu eina prie kryžiaus. Ji „padeda“ savo vaikus prie Jėzaus kojų ir gali pasimelsti: „Viešpatie, štai mano sūnus, Tu myli jį labiau, negu aš galėčiau jį mylėti. Jis Tau priklauso labiau negu man. Viešpatie, Tu gali jį pakeisti labiau, negu aš galiu. Atiduodu jį į Tavo rankas“, – tokiais žodžiais meldžiasi mamos.

Motinos vaikams trokšta visko, kas geriausia. Tačiau Dievas, Tėvas danguje, dar geriau žino jų poreikius.

„Atsimenu, kai mano dukrai buvo aštuoniolika, ji vaikščiojo į pasimatymus su jai netinkamu vaikinu. Sakydavau jai: noriu suvynioti tave į vatą, o paleisti tik tada, kai tau bus 25-eri. Bet, žinoma, taip neatsitiko. Maldos dėka ji įveikė sunkų kelią ir dabar turi nuostabų vyrą“, – dalijosi viešnia iš Didžiosios Britanijos.

Ji ragino neprikaišioti vaikams, kurie nustoja klausyti mamų. „Kai priekaištaujame, jie nuo mūsų pasitraukia ir jiems dar labiau mūsų trūksta. Kokia mūsų atsakomybė prieš šiuos bręstančius vaikus? Turime juos mylėti besąlygiškai ir melstis, melstis, melstis“, – drąsino judėjimo „Motinos maldoje“ įkūrėja.

Veronika taip pat guodė tas motinas, kurios jaučia, jog padarė klaidų: „Nesijaudinkite, tai velnias nori, kad mes jaustume kaltę. Jis mėgsta, kai mąstome, kad suklydome. Jei nusidedame, einame išpažinties. Nėra tobulos motinos, išskyrus Motiną Mariją. Ir nėra tobulo vaiko, išskyrus vaiką Jėzų.“

Tiek Veronika, tiek kitos judėjimo moterys greitai įsitikino – „Motinos maldoje“ stebuklingai keičia šeimų gyvenimą. Vaikai nustoja vartoję narkotikus, alkoholį, pagerėja santykiai šeimoje, namo grįžta pabėgę ar dingę vaikai. „Mes esame pripratę prie stebuklų“, – juokavo Veronika.

Kitas motinų maldoje patiriamas stebuklas – krikščionių vienybė. Veronika Viljams prisiminė tai iliustruojantį nutikimą: „Viena moteris grupelėje, kuri turėjo anoreksija sergančią dukrą, bijojo Marijos. Ji nebuvo katalikė. Kitos moterys buvo atidžios jai ir susirinkimuose Marijos vardo neminėjo. Po kiek laiko moteris pati pasakė: „Mūsų denominacija klysta, kad nepriima motinų motinos Marijos.“

Veronikos įsitikinimu, į kiekvieną maldą Dievas atsako savo laiku ir būdu. Ji ragino visas motinas ir visus krikščionis nepaliauti melstis ir nuolat atsiduoti Dievui. Kaip tai daryti kasdien, ji moko savo nedidelėje knygelėje „Atsidavimo Jam džiaugsmas“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą.

Jaudulį dėl vaikų keičia pasitikėjimas Dievu

„Motinos maldoje“ į Lietuvą atkeliavo kretingiškės Birutės dėka. Šį judėjimą moteris atrado prieš 14 metų per dvasines pratybas Lenkijoje. Kartu su dabartine koordinatore Rusijoje jos apsilankė „Motinų maldoje“ susitikime. Birutė pakvietė judėjimo moteris į svečius, į Lietuvą.

Labai greitai Birutė įkūrė grupelę. Kretingiškė turi du sūnus ir keturis anūkus. Anksčiau moteris labai dėl jų išgyvendavo. Viskas pasikeitė, kai ėmė melstis Veronikos pasiūlytu būdu.

„Maldoje mokomės vis daugiau pasitikėti Viešpačiu. Pradėjau žengti tuos žingsnelius. Tai nereiškia, kad dabar nesijaudinu, bet žinau, kad turiu Dievą, kad Jis myli mane, mano vaikus, visus. O jei ir kas bloga nutiktų, viskas Jo valioje“, – pasakojo kretingiškė. Iš Kretingos judėjimas pasklido po visą Lietuvą. „Motinų maldoje“ veiklą mūsų šalyje koordinuoja Vilma Cicėnienė.

Visos, norinčios savo mieste lankyti ar įkurti „Motinos maldoje“ grupelę ir įsigyti Veronikos Viljams knygą „Atsidavimo Jam džiaugsmas“, gali kreiptis į Vilmą telefonu 8 612 43 512 arba el. paštu: vilmadaug@gmail.com.

Sigita Laniauskaitė

Siekiant pagerinti paslaugų kokybę, svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kuriuos galite bet kada atšaukti. Tęsdami naršymą, sutinkate su privatumo ir slapukų politika.