Šv. Jono bendruomenė

Šv. Jono broliai ir seserys

Šv. Jono bendruomenė dar yra vadinama Šv. Jono šeima. Ją sudaro trys savarankiškos vienuolijos: šv. Jono broliai, šv. Jono apaštalinės seserys ir šv. Jono kontempliatyviosios seserys. Visi jie dėvi to paties stiliaus pilką abitą, turi tą patį įkūrėją ir gyvena tuo pačiu dvasingumu. Prie jų priorijų dar gyvena oblatai pasauliečiai, kurie kaip tradicinių ordinų tretininkai pasišventė Dievui pažadėdami gyventi pasaulyje vienuolijos dvasingumu pagal jiems pritaikytą gyvenimo regulą.

Įkūrimas

Šv. Jonas pats neįkūrė šv. Jono bendruomenės; ji atsirado vėlai, po Vatikano II Susirinkimo. 1975 m. Fribūre, Šveicarijoje, keli studentai kreipėsi į savo filosofijos dėstytoją, prancūzą dominikoną tėvą Mariją Dominiką Filipą (Marie Dominique Philippe), kurį jie pažino per šviesias dvasines paskaitas ir širdį uždegančias rekolekcijas, ir paprašė, kad jis rūpintųsi jų troškimu pasišvęsti Dievui. Paragintas gerai pažįstamos mistikės Martos Robin (kuri netrukus turėtų būti paskelbta palaimintąja), tėvas M. D. Filipas sutiko įkurti naują vienuoliją, kurią jis pavedė tam, kuris įkvėpė jo pamokslavimą ir asmeninį gyvenimą, – apaštalui šv. Jonui. Po kelerių metų, 1982 ir 1984 metais, įsikūrė kontempliatyviosios ir apaštalinės seserys.

Šiandien yra daugiau nei 750 brolių ir seserų, iš viso 34 tautybių, bei apie 3000 oblatų. Bendruomenė išplitusi 21-oje šalyje visame pasaulyje. Kai įsikūrė šv. Jono bendruomenė, tėvas M. D. Filipas (gim. 1912 m.) jau buvo pagyvenęs, tačiau galėjo jai vadovauti iki 2001 m. ir mokyti brolius ir seseris iki savo mirties 2006 m.

Bendruomenės charizma

Šv. Jono broliai ir seserys jaučia pašaukimą eiti paskui Kristų apaštalo šv. Jono būdu. Kaip ir jis, jie priima Mariją ir jai pasišvenčia, kaip jie pripratę kartoti šį aktą po kiekvienų Šv. Mišių. Kaip žinome, šv. Jonas yra apaštalas, kuris ilsėjosi prie Jėzaus širdies per Paskutinę vakarienę (Jn 13, 23): kaip jis kartu su Marija, broliai ir seserys trokšta mylėti Jėzų ir pažinti Jo širdies paslaptis, kasdien pasinerdami į tylią vidinę maldą, į adoraciją, švęsdami Eucharistiją ir liturgines valandas.

Studijų ir tiesos ieškojimas yra brolių ir seserų pasišventimo dalis. Jie atsimena, jog pats Kristus save pristatė kaip „tiesą“ Evangelijoje pagal šv. Joną (Jn 14, 6) ir meldėsi už savo mokinius, kad jie būtų „pašventinti tiesoje“ (Jn 17, 17–19). Tokiu būdu jų filosofinis ir teologinis darbas gali rasti vietą pačioje jų vienuolinio gyvenimo širdyje.

Malda ir tiesos ieškojimas neatsiejami nuo broliškos meilės, kurią Kristus davė kaip naują įsakymą savo mokiniams (Jn 13, 34; 15, 12…): „Kas myli savo brolį, tas pasilieka šviesoje“ (1 Jn 2, 10). Broliai ir seserys vykdo meilės įsakymą gyvendami nedidelėse bendruomenėse, kuriose jie puoselėja paprastus ir džiaugsmingus broliškus santykius Kristuje.

Vien priimdami lankytojus į savo vienuolynus ar imdamiesi visokių veiklų išorėje, broliai ir seserys stengiasi skelbti, ką jie „matė ir girdėjo“ (1 Jn 1, 3). Jie stengiasi, kad jų apaštalavimo stilius būtų jų maldos, studijų ir broliško gyvenimo spindesys. Todėl pirma priorijų misija yra būti dvasinėmis oazėmis, kur galima atsigaivinti ir patirti, jog Dievas yra meilė ir šviesa (1 Jn 1, 5; 4, 8).

Misijos

Tarnaudami Bažnyčiai, broliai ir seserys atsiliepia į vyskupų prašymus ten, kur priorijos yra įkurtos. Misijos yra įvairios. Kai kur joanitams patikėti mokymo centrai, rekolekcijų namai, parapijos, piligrimystės vietos, mokyklos, kartais ir karitatyvinė veikla. Jie stengiasi įsitraukti į šias įvairias veiklas įgyvendindami savo charizmą. Dažniausiai priorijose yra tam tikras dvasinis centras, vadinamas „Šv. Jono mokykla“ – proto ir širdies formacijai, ir ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui ir šeimoms.

Šv. Jono bendruomenė Lietuvoje

Šv. Jono broliai į Lietuvą atvyko nepriklausomybės atkūrimo laikais, iš pradžių vasaros stovykloms ir rekolekcijoms, 1993 m. arkivyskupo A. J. Bačkio prašymu įkūrė vienuolyną Vilniuje, buvusiame Laterano kanauninkų vienuolyne prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Pirmi broliai buvo kunigų seminarijos dvasios tėvai ir filosofijos dėstytojai. Buvo įkurta programa gatvės vaikams „Šv. Jono vaikai“ ir įsteigta amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ Rūdiškėse. Prasidėjo vasaros stovyklos šeimoms ir jaunimui. 1998 m. įsikūrė kontempliatyviųjų seserų vienuolynas šalia brolių Vilniuje. 2000 m. rudenį brolių ir kontempliatyviųjų seserų vienuolynai persikėlė į buvusį Trinitorių vienuolyną Vilniuje, ir 2007 m. atvyko apaštalinės seserys, kurios netrukus įsikūrė Senuosiuose Trakuose.

Šiandien broliai ir seserys veda rekolekcijas, skaito įvairias paskaitas, ruošia vaikus ir suaugusiuosius sakramentams, lanko mokyklas, globos namus, šeimų bendruomenes, rengia stovyklas ir susitikimų dienas šeimoms, organizuoja renginius jaunimui (vienuolyne veikia krikščioniški studentų namai „Atsimainymas“), savo vienuolyne priima norinčius rekolekcijų.

Brolis Pranciškus Ksaveras CSJ,
Vilniaus Šv. Jono Teologo vienuolynas

• «
• »