Naujienos

Šiandien norėjau čia būti pirmiausia tam, kad jums padėkočiau! Ačiū už tai, kad būdami pasauliečiai, vyrai ir moterys, jauni ir seni, esate įsipareigoję gyventi ir liudyti Evangeliją įprastoje gyvenimo tikrovėje, savo darbe, įvairiose aplinkose: švietimo, socialinio veikimo ir t. t., gatvėje, geležinkelio stotyse – visur, kur esate. Tai didžiulis apaštalavimo laukas, tai jūsų evangelizacija. Turime suprasti, kad evangelizavimas yra iš Krikšto kylantis

Simonas Čechavičius (Szymon Czechowicz, 1689–1775) – garsiausias, genijumi neretai vadintas Lietuvos ir Lenkijos vėlyvojo baroko tapytojas. Dailininkas gimė Krokuvoje, auksakalio šeimoje. Turtingo globėjo išsiųstas mokytis į Romos Šv. Luko akademiją, ilgai gyveno Italijoje, ten studijavo senųjų klasikų ir tuo metu Romoje kūrusių tapytojų darbus, pats Amžinajame mieste paliko ne vieną paveikslą. Grįžęs į tėvynę daugiausia gyveno Varšuvoje, įvairiems

Balandžio pabaigoje laukiame Mauro Giuseppe Lepori knygos „Simonas, pavadintas Petru“ ir susitikimo su autoriumi Ramintojos bažnyčioje Vilniuje (Savičiaus g. 15) balandžio 28 d. 18 val. --------- Vieną dieną Jėzus pažvelgė į Simoną ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas (tai reiškia: Petras – Uola)“ (Jn 1, 42). Ką reiškia toks vardą pakeičiantis susitikimas? Simonui, pavadintam Petru, tapo aišku – jeigu Jėzus prisiima

„Jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė“ (Iz 53, 4). Nepamenu, mokykloje ar jau studijuojant teologiją kažkas išaiškino, kad didžiausia krikščionių šventė ne Kalėdos, o Velykos. Reikėjo nemažai permąstyti ir išaugti iš vaikiško švenčių prasmės suvokimo. Preciziškai žvelgiant, abi šventės – vieno dieviškojo slėpinio – Tėvo sprendimo atpirkti žmones – aspektai. Ir vis dėlto – esame išgelbėti, nes jis „užsikrovė mūsų nuodėmes“. Užnešė jas