Naujienos

Šių 2025 m. gegužės 10 d. Videniškiuose švęsime ypatingą jubiliejų – 600 metų nuo pal. Mykolo Giedraičio gimimo. Atrodo labai daug, tačiau dangaus šventieji mūsų laikui ir vietai jau nepavaldūs, jie pranoksta savo laikus ir valstybių sienas. Juk yra šventųjų, kurie be galo artimi ir savi, nors mus nuo jų skiria beveik tūkstantis ar pora tūkstančių metų, tolimas atstumas, tokie, pvz., yra šv. Jurgis, šv. Agota, šv. Antanas ir kt. Dėl pal. Mykolo

Pradedame straipsnių ciklą, skirtą įsigilinti ir susipažinti su Dievo Motinos garbei skirtomis liturginėmis šventėmis: jų raida, teologine prasme ir perteikiama žinia. Tebūna tai paskata mums geriau pažinti savo liturginius turtus, geriau ir sąmoningai jais naudotis: „Bažnyčia su ypatinga meile pagerbia palaimintąją Dievo Motiną Mariją, neatsiejamai sujungtą su jos Sūnaus išganomąja veikla. Nuostabos apimta Bažnyčia aukština ją kaip gražiausią atpirkimo

Gegužę užbaigiame Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas šv. Elzbietą švente. Šiame susitikime iš Marijos lūpų suskamba nuostabūs šlovinimo ir padėkos žodžiai – Magnificat – „Šlovina (aukština) mano siela Viešpatį“. Giesmės žodžiai suausti iš Senojo Testamento giesmių. Kasdien juos kartodami apsiprantame, tad verta stabtelėti ir į juos įsigilinti. Ne tik gegužės 31 d., bet ir visą mėnesį esame kviečiami labiau gręžtis į Dievo Motiną, dalyvaudami gegužinėse

Dailininko Henrio Osavos Tanerio (Henry Ossawa Tanner, 1859–1937) kūrinys „Kristus ir jo mokiniai kelyje į Betaniją“ (1903–1904, saugomas Orsė muziejuje Paryžiuje) religinių paveikslų kontekste atrodo neįprastai dėl išskirtinai laisvos, neužbaigtumo įspūdį sukuriančios tapysenos, naktinės scenos vaizdo ir itin reto paties siužeto pasirinkimo. Tad klausdami, ką ir kaip dailininkas čia pavaizdavo, pamėginkime pasigilinti į kūrėjo biografiją, XX a.