Naujienos

Visą šį mėnesį toliau gyvename Velykų džiaugsmu. Daugelyje Lietuvos parapijų juo dalysis ir vaikų bei jaunuolių grupelės, užbaigsiančios ilgą pasirengimo Pirmąjai komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui kelionę. Liturginiame kalendoriuje gegužės mėnesį tarsi įrėmina Šventoji Šeima. 1 d. minime šv. Juozapą (jo atvaizdas puošia ir numerio viršelį), o 31-ąją – Švč. Mergelės Apsilankymo šventę. Pastaroji – itin brangi „Magnificat“ skaitytojams, nes būtent šią

Gegužės 1 d. Bažnyčia mini šventąjį Juozapą Darbininką. Šventė, popiežiaus Pijaus XII įsteigta 1955 m. kaip atsvara plintančiai ateistinei propagandai tarp dirbančiųjų, turėjo atkreipti dėmesį į darbo, kaip dieviškojo žmogaus pašaukimo, prasmę. Paskelbtas šventės titulas buvo „Šv. Juozapo Darbininko ir Švč. Mergelės Marijos Sužadėtinio iškilmė“. Po 1969 m. liturginės reformos ši diena liko mažesnės liturginės svarbos – nebe iškilmė, o minėjimas,

Žengiame į Didžiąją savaitę nusiteikę kartu su Jėzaus mokiniais nueiti visą kelią nuo džiaugsmingo „Osana!“ klojant palmių šakeles, per Kalvariją iki Golgotos ir iki tuščio kapo Velykų rytmetį. Kartu su Verbų sekmadienio mąstymo autore sese Fausta Palaimaite SF kviečiame „apkabinti tą brangią dovaną – mūsų vargų, kančių, persekiojimų, merdėjimo ir mirties pašventinimą. Ir nutiestą kelią į gyvenimo pilnatvę – amžinybę su Jėzumi.“ Išties – te nelieka visų

Kaip palengvinti skurstančių ir vienišų senolių gyvenimą? Sostinėje gyvenančiai, nuo Platelių kilusiai žemaitei Marijai Bunkaitei šis klausimas jau seniai nedavė ramybės. O kas, jei įdarbintume per didelius ir neekonomiškus senjorų butus? O kas, jei senoliai įsikurtų draugiškoje kaimynystėje, sykiu išsaugodami ir savo asmeninę erdvę bei savarankiškumą? Prieš trejus metus asmeninių finansų trenerei M. Bunkaitei šios mintys galiausiai susivedė į vieną idėją