Redakcijos žodis. 2026 m. balandis. Nr. 4
Įžengėme į Didžiąją savaitę, visiškai priartėjome prie pamatinių mūsų tikėjimo slėpinių išgyvenimo ir šventimo. Esame kviečiami ne tik dvasia, bet ir kūnu dalyvauti juose – patirdami kojų plovimą prasidedant Paskutinei vakarienei, sėsdami prie šios Vakarienės stalo su tikėjimo broliais ir seserimis (prie šio stalo sėdame per kiekvienas Mišias, bet šis vakaras ypač padeda sugrįžti prie jų esmės ir gelmės), budėdami ir melsdamiesi su Viešpačiu prieš jo
01
04 /
2026
Kodėl nesutampa skaitiniai?
Kaip ne kartą esame užsiminę, „Magnificat“ maldynėlis atsirado 1992 m. Prancūzijoje, iš noro padėti užimtiems šiuolaikiniams žmonėms rasti laiko asmeninei maldai, kasdieniam maldos ritmui. Bet kartu ši asmeninei maldai skirta priemonė gali puikiai pasitarnauti ir dalyvaujant Mišiose – stengiamės įdėti kiekvienos dienos Mišių skaitinius, kad norintys galėtų juos ne tik girdėti, bet ir matyti (idealiu atveju – prieš tai vienumoje apmąstę), labiau įsigilinti
06
03 /
2026
Kovo šventės Dievo Motinos garbei
Kovas – gavėnios kulminacija ir neretai Velykų laiko pradžia, todėl nuo seniausių laikų šio mėnesio liturginis kalendorius nepasižymi šventųjų minėjimais, išimtis padaroma tik Šv. Juozapo, Marijos Sužadėtinio (kovo 19 d.), ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (kovo 25 d.) iškilmėms (Lietuvoje kovo 4 d. minima trečia – Šv. Kazimiero – iškilmė).
Viešpaties Angelas apreiškė Marijai
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ši šventė labiau tiktų
01
03 /
2026
Šv. Pranciška Romietė – miesto šventoji
Amžinasis miestas XIV a. pabaigoje neturėjo tokio klasikinio globėjo, kaip dauguma Italijos miestų. Be abejo, Romos globėja buvo Švč. Mergelė Marija, saugojusi Miestą nuo daugybės negandų; jos bizantiškos ikonos buvo gerbiamos ir iškilmingai nešamos procesijose po visą miestą, panašiai kaip Konstantinopolyje. Miesto katedra buvo dedikuota šv. Jonui Krikštytojui, bet pastatyta pakrašty, tad religiniame gyvenime nevaidino itin svarbaus vaidmens.
01
03 /
2026
Redakcijos žodis. 2026 m. kovas. Nr. 3
Krikščionijos istorijoje būta visokių etapų, vienu ar kitu, veikiant Šventajai Dvasiai ar mūsų žmogiškajam ribotumui, būdavo pabrėžiamas vienas kuris aspektas. Tam tikrais laikotarpiais labiau susitelkta į išorinį liturgijos iškilmingumą, labiau skatintas bendruomeninis pamaldumas, dalyvavimas apeigose, plito įvairios liaudiško pamaldumo praktikos, kitais atvejais atkreiptas dėmesys į asmeninio susitelkimo būtinumą, kviečiama eiti „į savo kambarėlį ir
01
03 /
2026
Už nusiginklavimą ir taiką
Gyvenimo Viešpatie,
kuris kiekvieną žmogų sukūrei pagal savo paveikslą ir panašumą,
tikime, kad sukūrei mus bendrystei, o ne karui,
brolystei, o ne naikinimui.
Pasveikinęs savo mokinius žodžiais: „Ramybė jums“,
suteik mums savo ramybę
ir jėgų ją iš tikrųjų nešti žemėje.
Šiandien meldžiamės už taiką pasaulyje,
prašydami, kad tautos atsisakytų ginklų
ir pasirinktų dialogo ir diplomatijos kelią.
Išlaisvink mūsų širdis nuo neapykantos, keršto
01
03 /
2026
Šv. Morkaus bazilikos mozaika „Kristus ir samarietė“. Prisikelti „Nauju kūriniu“
,,Magnificat“ viršelyje matome XIII–XV a. Venecijos Šv. Morkaus bazilikos dešiniojo transepto mozaikos fragmentą virš įėjimo į Švč. Sakramento koplyčią. Jame pavaizduotas Evangelijoje pagal Joną aprašytas Jėzaus ir samarietės susitikimas. Nuo VII a. Venecijos kunigaikštis pripažino Bizantijos imperatoriaus valdžią. 828–829 m. du Venecijos pirkliai iš musulmonų Aleksandrijoje atgavo evangelisto šv. Morkaus palaikus ir pargabeno juos į savo tėvynę. Taip
01
03 /
2026
Vasario šventės Dievo Motinos garbei
Vasaris – trumpiausias metų mėnuo – dažniausiai patenka į gavėnios liturginį laiką, tad yra kupinas rimties ir pasirengimo. Šį mėnesį Dievo Motina liturgiškai pagerbiama dviejose šventėse: Kristaus Paaukojimo (vasario 2 d.) ir Lurdo Švč. Mergelės Marijos (vasario 11 d.).
Pirmasis Marijos skausmas
Keturiasdešimtą dieną po Viešpaties Gimimo Bažnyčia iškilmingai švenčia jo Paaukojimo Šventykloje šventę, taip užbaigdama kalėdinį laikotarpį. Tai viena
07
02 /
2026
